NEST / Aktualijos

 

N a u j a m e t i n i s p a r e i š k i m a s

 

Brangūs bičiuliai ir bendražygiai, pilietiškieji žiniasklaidos, meno, mokslo ir kitų kultūros sričių meistrai, švietėjai, pedagogai, religinių bei politinių organizacijų vadovai ir hierarchai, sąžiningai dirbantys savo tautai ir valstybei, visuomeninių judėjimų iniciatoriai, profesinių sąjungų organizatoriai, garbingieji dvasios aristokratai, džiaugiamės ir žavimės tais visuomeniniais darbais, kuriuos Jūs atlikote sunkiais 2009-siais metais mūsų šalyje, gindami teisingumą, padorumą ir kitas patvariausias kultūros vertybes bei bendruosius interesus nuo godulio apimtų žmonių grupių agresyvumo, savanaudiško monopolijų bei su jomis suaugusių biurokratinių institucijų diktato, spartindami pilietinės visuomenės brendimą ir tautos susitelkimą.

Vertinant pasauliniu mastu, Europos Sąjungoje suvartojama daugiausia alkoholio. Vienam gyventojui per metus tenka 11 litrų grynojo alkoholio. Apskritai vartojimas sumažėjo tarp aštuntojo ir dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio vidurio, nuo tada jis išliko gana stabilus, bet esama didelių vartojimo ir žalos, taip pat žalos rūšių skirtumų pavienėse šalyse, tačiau žalingi alkoholio vartojimo įpročiai verčia susirūpinti.

Dauguma vartotojų alkoholį paprastai geria neprarasdami atsakomybės jausmo. EESRK nerimą kelia 55 milijonai ES gyvenančių suaugusiųjų (15 proc. visų suaugusių gyventojų), kurie, skaičiavimų duomenimis, alkoholį reguliariai vartoja žalingais kiekiais. Apskaičiuota, kad ES žalingas alkoholio vartojimas kasmet nusineša apie 195 000 žmonių gyvybių dėl nelaimingų atsitikimų, kepenų ligų, vėžio ir pan. ES žalingas alkoholio vartojimas yra trečioji pagal dažnumą ankstyvos mirties ir ligų priežastis.

Sumažėjus tarpininkų tarp žemės ūkio produktų gamintojų ir vartotojų, ši grandinė veiktų geriau. Imant pavyzdį iš programų tiekti pieną ir vaisius į mokyklas, turėtų būti skatinami tiesioginiai gamintojų ir vartotojų ryšiai. Vienas aiškiausių tokios veiklos kelių yra skatinimas rengti tradicinius ūkininkų turgus. Tai padėtų išsaugoti kaimišką gyvenseną ir verstis turint nedidelius ir vidutinio dydžio ūkius, nekalbant apie kitus naudingus dalykus.

Naujos finansų formos – žaliosios euro obligacijos? Esant dabartinei ekonomikos padėčiai, viešosios išlaidos visoje Europos Sąjungoje artimiausiu metu gali būti smarkiai suvaržytos (net ir privačių investicijų lygmeny). Komitetas mano, kad reikia naujų finansavimo formų, kurios būtų skirtos paremti investicijas, būtinas naujoms ekologiniu požiūriu veiksmingoms technologijoms vystyti. Siūlome apsvarstyti galimybę sukurti žaliąsias euro obligacijas. Jas būtų galima naudoti rinkoje kaip teikiančias nedidelę, bet garantuotą grąžą ir užtikrinančias būtinas lėšas naujų pagrindinių technologijų vystymui ir diegimui, pavyzdžiui, anglies dioksido į aplinką visai neišskiriantiems automobiliams ir namams. Tai atitiks visiems suprantamą norą pasinaudoti saugaus taupymo galimybe ir tuo pačiu prisidėti prie geresnės ateities kūrimo.

Pagrindinės įgyvendinimo problemos – administracinės kliūtys ir prieiga prie tinklo: nepakankamas tinklo pajėgumas, neskaidrios prisijungimo prie tinklo procedūros, didelės prisijungimo sąnaudos ir ilgas laukimo laikotarpis prieš gaunant leidimą prisijungti prie tinklo. Šias pagrindines kliūtis daugiau lemia riboti administraciniai ir kitokie ištekliai, nei technologijų suvaržymai.

Be to, kai kuriose valstybėse narėse prisijungimo prie tinklo ir plėtros sąnaudos bei kai kurių perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių rinkliavų sistemos vis dar yra palankios tradiciniams gamintojams ir diskriminuoja naujus, dažnai decentralizuotai veikiančius, mažesnius elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamintojus. Tai kliudo darbo vietų kūrimui ir augimui vietos ir regionų lygiu.

Klimato kaita ir energijos tiekimo saugumas – vieni iš didžiausių šio šimtmečio iššūkių. Kad į aplinką būtų išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o energija būtų vartojama tausiau, reikia keisti vartojimo ir gamybos modelius. Kai kurių gamybos rūšių nebeliks, kitos vystysis ir plėsis. Neliks kai kurių darbo vietų, tačiau bus sukurta naujų. Reikės paramos priemonių. Atsiras naujų įgūdžių ir žinių poreikių. Būtina imtis mokslinių tyrimų ir labai daug lėšų skirti investicijoms.

EESRK pabrėžia, kad būtina reformuoti Europos universitetus, nes visame pasaulyje vykstanti ekonomikos, technologijų bei švietimo raida ir dabartinė krizė reikalauja studentams, dėstytojams ir mokslininkams užtikrinti geresnį kokybės ir kainos santykį, palankesnę aplinką bei didesnes galimybes.

Būtina pertvarka apima didesnę universitetų autonomiją ir atskaitomybę visuomenei už savo visuomeninės misijos vykdymą, finansavimo (pakankamo) būdų, skaidrumo ir atvirumo didinimą, partnerysčių su verslo bendruomene kūrimą, (pasaulinio lygmens) kompetencijos skatinimą mokymo ir mokslinių tyrimų srityse ir tinkamą žmogiškųjų išteklių valdymo praktiką.

Komisijos parengtoje Vartotojų politikos strategijoje1 nurodomas tikslas, kurį reikia pasiekti iki 2013 m.: skatinti mažmeninės prekybos vidaus rinką sudarant vartotojams ir mažmeninės prekybos atstovams sąlygas, kad pirkdami kitoje šalyje jie jaustųsi tokie pat saugūs, kaip ir pirkdami savo šalyje. Savo strategijoje Komisija pabrėžė, kokie svarbūs vartotojams yra veiksmingi žalos atlyginimo mechanizmai, ir paskelbė ketinimą nagrinėti galimas priemones, susijusias su kolektyviniu žalos atlyginimu vartotojams.

Mon Tue Wed Thu Fri Sat Sun
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31