2011 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto
NUOMONĖ
dėl
Europos socialinio fondo ateities po 2013 m.

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. spalio 7 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Europos socialinio fondo ateities po 2013 m.

(tiriamoji nuomonė).

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. vasario 24 d. priėmė savo nuomonę.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 172 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 7 susilaikius.

*

* *

1. Išvados ir rekomendacijos

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad:

1.1 Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos bei solidarumo principai yra apibrėžti Sutartyje, tai du svarbiausi piliečių ir teritorijų integracijos ramsčiai. Todėl šiais principais turi būti remiamasi diskusijose dėl būsimo Europos Sąjungos biudžeto.

1.2 Sanglaudos politika turi padėti mažinti ne tik regionų skirtumus, bet ir tam tikrų gyventojų grupių patiriamą socialinę nelygybę, kurti visiško užimtumo visuomenę, skatinti lygias galimybes, socialinę įtrauktį ir socialinę sanglaudą, kitaip tariant, puoselėti Europos socialinį modelį. Europos socialinis fondas (ESF) turi ir toliau būti vienas struktūrinių fondų, neatsiejamas nuo Europos Sąjungos sanglaudos politikos.

1.3 ESF – išskirtinė priemonė, kurios pagrindinė funkcija – paremti Europos užimtumo strategijos įgyvendinimą, todėl būtina, kad ateityje ji išliktų veiksminga investicijų į žmogiškuosius išteklius priemone, padedančia siekti strategijoje „Europa 2020“ numatytų aukšto ir kokybiško užimtumo lygio ir socialinės įtraukties tikslų. Atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį, ESF turėtų išlikti svarbia strategine ir finansine priemone, todėl turi būti skirti didesni, jam keliamus plataus užmojo tikslus (pavyzdžiui, spręsti aukšto nedarbo lygio problemą) atitinkantys ištekliai, kurie turėtų padidėti mažiausiai 5,9 proc., t. y. tiek pat, kiek Komisijos pasiūlė padidinti bendrą 2011 m. ES biudžetą.

1.4 Šiuo ekonomikos krizės laikotarpiu Europos Vadovų Tarybos sprendimas stiprinti ESF vaidmenį yra labai svarbus. Darbo rinkos ir socialinė politika turi ir toliau išlikti ESF veiksmų pagrindu. Investicijų tikslas – vystyti žmogiškuosius išteklius, gerinti darbo netekusių darbuotojų įgūdžius ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką. Tačiau, siekiant didinti ES konkurencingumą ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, pirmenybė turėtų būti teikiama kokybiškų darbo vietų kūrimui, tvariam augimui ir pažeidžiamų socialinių grupių – jaunimo, moterų, migrantų, ilgalaikių bedarbių, nuo darbo rinkos labiausiai nutolusių asmenų, vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų ir etninių mažumų atstovų – integracijai į darbo rinką ir visuomenę.

1.5 Turėtų būti padarytos išvados dėl ESF lėšų naudojimo siekiant sustiprinti Europos Sąjungos ekonomikos atgaivinimą ir augimą; būtina teiki paramą MVĮ, mikroįmonėms ir socialinės ekonomikos srities veiklos vykdytojams atsižvelgiant į ESF tikslus ir siekti socialinės pažangos, taigi, išlaikyti esamas ir kurti naujas kokybiškas darbo vietas ir skatinti socialinę įtrauktį, visų pirma sudarant sąlygas dirbti.

1.6 Kadangi ESF yra Europos Sąjungos investicijų į žmogiškuosius išteklius priemonė, jo lėšomis turėtų būti remiami veiksmai, įgyvendinami trijose prioritetinėse strategijos „Europa 2020“ srityse: pažangaus augimo, tvaraus augimo ir integracinio augimo. Iš tiesų, užimtumas, mokymas ir švietimas, aktyvi įtrauktis ir lygių galimybių politika – tai svarbiausi žmogiškųjų išteklių stiprinimo veiksniai, kadangi jie suteikia galimybę turtinti žinias ir gerinti įgūdžius, plėtoti inovacijų kultūrą, kelti užimtumo lygį ir skatinti įtraukią darbo rinką.

1.7 Socialinius partnerius ir kitas organizuotos pilietinės visuomenės organizacijas apimantis partnerystės principas yra svarbiausias gero struktūrinių fondų, ypač ESF priemonių, veikimo garantas.

1.8 Labai svarbu įvertinti socialinių partnerių dalyvavimo socialiniame dialoge ir NVO partnerystės vaidmenį, kad būtų galima neutralizuoti ekonomikos krizės padarinius ir pasiekti teigiamų rezultatų.

1.9 Siekiant įtvirtinti paskutiniuoju programavimo laikotarpiu pasiektus rezultatus, turi būti toliau taikomi ir stiprinami partnerystės, nediskriminavimo ir prieinamumo bei tvaraus vystymosi principai¹.

1.10 Reikėtų ne paprasčiausiai taikyti nacionalines taisykles ir praktiką, o struktūrinių fondų reglamentuose aiškiai apibrėžti partnerystės ir kitus pirmiau minėtus principus bei tiksliai nustatyti kiekvieno partnerio vaidmenį. Kalbant apie priežiūros komitetų funkcijas programavimo, įgyvendinimo ir priežiūros srityje, turėtų būti nustatyta tvirta šių komitetų pozicija kompetentingų nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų atžvilgiu.

1.11 EESRK pritaria nuomonei, kad reikėtų gerinti fondo lėšų panaudojimo vertinimą, veiksmingumą ir rezultatus. Tačiau norint tai padaryti, svarbu nustatyti rodiklius ir parengti kiekybinio ir kokybinio vertinimo gaires, taigi sukurti platesnę sistemą, kuri būtų taikoma visiems sanglaudos politikos įgyvendinimo proceso etapams.

1.12 Turėtų būti užtikrintas Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu nustatytų prioritetų nuoseklumas.

1.13 Būtina siekti stipresnės sinergijos su Europos regioninės plėtros fondu ir kitais fondais didesnį dėmesį skiriant partnerystės, nediskriminavimo ir tvarumo principams. Reikėtų vengti ESF ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) veiksmų dubliavimosi ir siekti jų nuoseklumo, kadangi vykdant restruktūrizavimą ESF finansuojami prevenciniai veiksmai, o EGF veiksmais sprendžiamos konkrečios problemos.

1.14 Būtina patobulinti įvairius įgyvendinimo procedūrų aspektus ir spręsti praktinius klausimus dėl galimybių gauti ESF finansavimą, visų pirma iš esmės sumažinti biurokratiją, paspartinti išmokų tvarką siekiant sumažinti finansinę programų vykdytojų naštą, supaprastinti sąskaitų-faktūrų pateikimo ir sąskaitų mokėjimo tvarką, pavyzdžiui, nustatyti vienkartines išmokas (lump sums).

1.15 Ateityje ESF turės užtikrinti pakankamus išteklius strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui šiuo tikslu nustatydamas novatoriškas finansavimo schemas², pavyzdžiui, skirdama tiesiogines fondo išmokas pažeidžiamiausių grupių ar su atskirties rizika susiduriančių asmenų užimtumo ir socialinės įtraukties iniciatyvoms finansuoti.

1.16 Socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė turi atlikti svarbų vaidmenį ESF lėšų panaudojimo, peržiūros, ir įvertinimo procedūrose. Todėl ateityje EESRK užtikrins nuolatinę ESF lėšų naudojimo stebėseną ir tokiu būdu padės stiprinti sprendimo priėmimo procesui būtiną Europos institucijų, socialinių partnerių ir visų pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą.

2. Aplinkybės. Komisijos pradėtos diskusijos dėl Europos socialinio fondo ateities

2.1 2007–2013 m. ESF finansuojamų programų įgyvendinimas įpusėjo.

2.2 Komunikate „ES biudžeto peržiūra“ (COM(2010) 700) Komisija pateikė svarbiausias būsimos ES finansinės programos gaires, o Penktosios sanglaudos ataskaitos išvadose (COM(2010) 642) – struktūrinių fondų veiksmų gaires.

2.3 ESF ateities veiksmai turi būti planuojami atsižvelgiant į Lisabonos sutartį. Pagal naująjį Sutarties 9 straipsnį Sąjunga privalės atsižvelgti į reikalavimus, „susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga.“

2.4 Į iš dalies pakeistą 175 straipsnį įtrauktos nuostatos dėl teritorinės sanglaudos. ESF yra Europos Sąjungos paramos žmogiškiesiems ištekliams finansavimo priemonė, todėl savo veiksmais ir toliau prisidės prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos siekio, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 162 straipsnyje.

2.5 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino ateinančio dešimtmečio politinę programą – strategiją „Europa 2020“. Šia programa ES įsipareigojo pasiekti 75 proc. 20–64 metų amžiaus grupės užimtumą, užtikrinti, kad mokyklos nebaigusių asmenų dalis būtų ne didesnė kaip 10 proc., o bent 40 proc. jaunesnės kartos atstovų turėtų aukštąjį išsilavinimą, siekti, kad ant skurdo ribos būtų 20 mln. žmonių mažiau ir didinti privačias ir viešas investicijas į MTTP, kad jos pasiektų 3 proc. BVP³.

2.6 2011 m. Komisija pasiūlys naują ES biudžeto programą laikotarpiui po 2013 m., kartu pateiks teisės aktų pasiūlymų dėl struktūrinių fondų, įskaitant ESF. Šiuo klausimu 2010 m. spalio 19 d. Komisija pateikė komunikatą „ES biudžeto peržiūra“. Tai turėtų būti puiki proga suteikti naują postūmį ESF veiksmams ir paskatinti pokyčius. ESF matomumui ir savitumui turėtų būti skiriamas didelis dėmesys ir naujoje ES biudžeto programoje.

2.7 2010 m. lapkričio 10 d. Komisijos paskelbtoje Penktoje ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitoje pateikiamos būsimos sanglaudos politikos kryptys.

2.8 Siekiant pradėti konkrečias diskusijas dėl ESF ateities atlikti specialūs tyrimai.

2.9 Be to, 2010 m. birželio 3 d. ESF komitetas priėmė nuomonę, o 2010 m. birželio 23–24 d. Komisija surengė konferenciją.

2.10 Šia proga 2010 m. spalio 7 d. Komisija kreipėsi į EESRK prašydama parengti tiriamąją nuomonę dėl ESF komiteto nuomonėje iškeltų klausimų.

2.11 Svarstymuose dėmesys sutelktas į penkias temas:

· Kokia yra ESF pridėtinė vertė palyginti su išskirtinai nacionalinėmis finansavimo priemonėmis?

· Kokie turėtų būti ESF uždaviniai ir prioritetai atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“?

· Kaip užtikrinti ESF geografinę ir teminę koncentraciją?

· Kaip pasiekti kuo didesnės sinergijos su kitais fondais, visų pirma su Europos regioninės plėtros fondu?

· Kokią įgyvendinimo sistemą pasirinkti siekiant užtikrinti veiksmingesnį ir paprastesnį valdymą?

2.12 Be to, atsižvelgiant į šiuo metu ES sparčiai mažėjantį darbo vietų skaičių, ESF tenka vis svarbesnis vaidmuo įgyvendinant Europos sanglaudos politiką. Todėl ESF biudžetas turėtų būti gerokai (ne mažiau kaip 5,9 proc.) padidintas, t. y. tiek pat, kiek Komisija pasiūlė padidinti bendrą 2011 m. ES biudžetą.

3. Bendrosios pastabos dėl Europos socialinio fondo ateities

3.1 Sanglaudos ir solidarumo principai yra apibrėžti Sutartyje, tai du svarbiausi piliečių ir teritorijų integracijos ramsčiai. Todėl šiems principams turi būti skiriamas didžiausias dėmesys diskusijose dėl būsimo Europos Sąjungos biudžeto.

3.2 Lisabonos sutartyje įtvirtinami šie principai, 174 straipsnyje apibrėžta, jog tam, kad „skatintų visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.“

3.3 Sutartyje visų pirma pabrėžiama, kad „Sąjunga ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą.“ Šio tikslo svarba dar labiau išaugo po dviejų pastarųjų ES plėtros etapų.

3.4 Be to, ES pagrindinių teisių chartiją įtraukus į Sutartį, ji tapo teisiškai privaloma. Chartijoje, be kita ko, teigiama, kad siekdama teritorinės sanglaudos ES turi skatinti socialinę sanglaudą užtikrindama socialines teises visiems piliečiams neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą ar tautybę, užkirsdama kelią diskriminavimui ir sudarydama lygias galimybes visiems.

3.5 Sanglaudos politika turi ne tik padėti mažinti regionų skirtumus, jos tikslas – sutelkti dėmesį į ir žmonių poreikius, taigi, siekti kurti visiško užimtumo visuomenę, skatinti ES lygias galimybes, socialinę įtrauktį ir socialinę sanglaudą, kitaip tariant, puoselėti Europos socialinį modelį.

3.6 Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad struktūriniai fondai yra finansavimo priemonės, būtinos Lisabonos strategijos, kurios iniciatyvos buvo skirtos mažiausiai kvalifikuotiems ir didžiausių sunkumų aktyviai dalyvauti nacionalinėje užimtumo politikoje turintiems asmenims, įgyvendinimui⁴. ESF – tai išskirtinė priemonė, kurios pagrindinė funkcija – paremti Europos užimtumo strategijos įgyvendinimą, todėl būtina, kad ateityje ji išliktų veiksminga investicijų į žmogiškuosius išteklius priemonė, padedanti siekti strategijoje „Europa 2020“ numatytų aukšto ir kokybiško užimtumo lygio ir socialinės įtraukties tikslų.

3.7 Turi būti laikomasi pagrindinės strategijos „Europa 2020“ krypties, t. y. siekti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir stengtis, kad būtų sutelktos visos jėgos ir gebėjimai šiai strategijai įgyvendinti. Struktūriniai fondai – tai svarbiausios priemonės siekiant įgyvendinti strategijos prioritetus: siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ES valstybėse narėse, regionuose ir teritorijose. Todėl ESF turi ir toliau vykdyti svarbios strateginės ir finansavimo priemonės funkcijas, kad padidėtų užimtumo lygis ir sustiprėtų socialinė įtrauktis.

3.8 Socialinius partnerius ir kitas organizuotos pilietinės visuomenės organizacijas apimantis partnerystės principas⁵ yra svarbiausias gero struktūrinių fondų, ypač ESF priemonių, veikimo garantas.

3.9 Labai svarbu įvertinti socialinių partnerių dalyvavimo socialiniame dialoge ir NVO partnerystės vaidmenį, kad būtų galima neutralizuoti ekonomikos krizės padarinius ir pasiekti teigiamų rezultatų.

3.10 Reikėtų gerinti fondo lėšų panaudojimo vertinimą, veiksmingumą ir rezultatus. Tačiau norint tai padaryti svarbu nustatyti rodiklius ir parengti kiekybinio ir kokybinio vertinimo gaires, taigi, sukurti platesnę sistemą, kuri būtų taikoma visam sanglaudos politikos įgyvendinimo procesui. Šiuo metu veikiau siekiama užtikrinti teisingą išlaidų naudojimą, o ne jų veiksmingumą. Reikėtų suderinti šiuos du požiūrius ir sumažinti administracinę naštą, kad ji taptų priimtina ir proporcinga.

3.11 Dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis Europos užimtumo strategija vėl turi tapti vienu svarbiausių ES prioritetu, taip pat reikėtų skirti daugiau lėšų išlaikyti esamas darbo vietas ir kurti daugiau ir kokybiškesnių darbo vietų visiems. ESF veiksmų pagrindu turi išlikti darbo rinkos politika.

3.12 Labai teigiamai vertintinas Europos Vadovų Tarybos sprendimas dėl sanglaudos politikos indėlio įgyvendinant ekonomikos atgaivinimo planą. Struktūriniai fondai – tai trečdalis Europos biudžeto, jie gali būti trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių uždavinių sprendimo finansavimo šaltiniu.

3.13 Ankstesnėms ES iniciatyvoms (pavyzdžiui, EQUAL) būdingas tarpvalstybinis matmuo turėtų tapti pagrindiniu sanglaudos politikos p� rincipu siekiant užtikrinti ne tik europietišką, bet ir visų pirma solidaresnį požiūrį, kadangi šiam matmeniui nebuvo skirtas pakankamas dėmesys 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, kai buvo pasirinktas naujas kompleksinis (mainstreaming) požiūris. Šiuo tikslu reikėtų vėl įtraukti galimybę skirti finansavimą europiniams, visų pirma novatoriškiems transeuropinių tinklų projektams.

4. Specialiosios pastabos ir pasiūlymai dėl iškeltų klausimų

4.1 ESF pridėtinė vertė

4.1.1 Nuo sukūrimo pradžios akivaizdžiai matoma ESF europinė pridėtinė vertė, kuri dar labiau išaugo dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis, kai reikalinga paspirtis ES ekonomikos augimui.

4.1.2 ESF – tai toks struktūrinis fondas, kurio veikla daro tiesioginį poveikį žmonėms: dirbantiesiems, bedarbiams, socialiai atskirtiems ir su dideliais sunkumais patekti į darbo rinką susiduriantiems asmenims, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms ir kitoms pažeidžiamoms asmenų grupėms.

4.1.3 ESF yra svarbiausia Europos užimtumo strategijos įgyvendinimo paramos priemonė. Taigi, ši strategija turėtų būti susieta su nacionaline, regionine ir vietos darbo rinkos politika ir su ESF tikslais.

4.1.4 Europa turi skirti dideles investicijas žmogiškiesiems ištekliams, kadangi tai neabejotinai yra visų valstybių visuomenei svarbus konkurencingumo ramstis. Investicijos į žmogiškuosius išteklius turėtų padėti pasirengti socialinėms permainoms ir kartu spręsti darbo vietų išsaugojimo ir naujų darbo vietų kūrimo problemą. Realios investicijos, skiriamos darbuotojų kompetencijai ir socialinei įtraukčiai, sudarytų sąlygas tobulinti darbuotojų kvalifikaciją ir gerinti jų įgūdžius, kelti Europos įmonių našumą, taikyti novatoriškus ir veiksmingesnius darbo organizavimo metodus, taip pat skatintų lygias galimybes ir socialinės ekonomikos iniciatyvas.

4.1.5 Šiuo krizės laikotarpiu Europos Vadovų Tarybos sprendimas stiprinti ESF vaidmenį yra ypač svarbus.

4.1.6 Siekiant užtikrinti šių dviejų procesų sinergiją ir sąveiką, vienu metu turi būti investuojama į žmogiškųjų išteklių vystymą ir darbo netekusių darbuotųjų integravimą į darbo rinką, darbo vietų kūrimą ir tvarų augimą. Todėl būtina atsižvelgti į tai, kokią naudą veiksminga socialinė sanglauda suteiks Europos konkurencingumui. ESF lėšomis finansuojamos labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių grupių (pavyzdžiui, neįgaliųjų, su konkrečiais įsidarbinimo sunkumais susiduriančių jaunuolių, vyresnio amžiaus ilgesnį laiką nedirbančių žmonių, socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir kt.) integracijos iniciatyvos labai prisidės prie Europos konkurencingumo stiprinimo, o vidutiniu laikotarpiu – prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo.

4.1.7 Partnerystės principas – tai svarbiausias gerą struktūrinių fondų priemonių veikimą užtikrinantis veiksnys.

4.1.8 Reikėtų ne paprasčiausiai taikyti nacionalines taisykles ir praktiką, o struktūrinių fondų reglamentuose aiškiai apibrėžti partnerystės ir kitus principus bei tiksliai nustatyti kiekvieno partnerystės dalyvio funkcijas.

4.1.9 Partnerystėje dalyvaujantiems subjektams, įskaitant ir socialinės ekonomikos organizacijas, turi būti sudarytos galimybės gauti techninę pagalbą ir stiprinti savo gebėjimus pasitelkiant sektorines organizacijas ir naudojantis ESF lėšomis.

4.1.10 Partnerystė turi būti itin kokybiška, todėl reikia įtraukti socialinius partnerius ir organizuotą pilietinę visuomenę į visus fondų lėšų panaudojimo etapus, visų pirma todėl, kad būtent šie dalyviai atlieka svarbiausią vaidmenį sprendžiant ekonomikos krizės sukeltas problemas.

4.1.11 Kiti svarbūs ir ESF veiksmų pridėtinę vertę galintys padidinti principai – tai tvaraus augimo siekis, kad būtų saugoma ir gerinama aplinka, lyčių lygybė ir kova su diskriminavimu dėl lyties, amžiaus, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios ar seksualinės orientacijos norint pasinaudoti ESF, taip pat prieiga prie ESF lėšų, visų pirma neįgaliesiems ir visuomenės paribyje esantiems asmenims⁶.

4.2 Kokie turėtų būti ESF uždaviniai ir prioritetai atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“?

4.2.1 Kaip apibrėžta Europos Vadovų Tarybos sprendime, strategijoje „Europa 2020“ pagrindinis dėmesys turi būti sutelktas į ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

4.2.2 ESF veiksmų ir strategijos „Europa 2020“ suderinimas priklausys nuo to, ar bus nustatytos strateginės gairės dėl ES strateginių prioritetų perkėlimo į veiksmų programas.

4.2.3 ESF turi išlikti Europos užimtumo strategijos įgyvendinimo priemone. Taigi, ESF turi padėti kurti kokybiškas darbo vietas, kurios yra labai siekiant užtikrinti ES ekonomikos augimą. Didelis dėmesys turi būti skiriamas ne tik kokybiškų, bet ir ekologiškų darbo vietų kūrimui, kadangi keičiasi gamybos modelis, be to, siekiama tvaraus ir integracinio augimo.

4.2.4 ESF yra svarbiausia Europos Sąjungos investavimo į žmogiškuosius išteklius priemonė, jo tikslas – teikti paramą aktyvios įtraukties, motyvavimo, perkvalifikavimo bei gebėjimų tobulinimo iniciatyvų įgyvendinimui.

4.2.5 Turėtų būti padarytos išvados dėl ESF lėšų naudojimo siekiant prisidėti prie Europos Sąjungos ekonomikos atgaivinimo.

4.2.6 Dėmesys turėtų būti skiriamas šioms priemonėms ir prioritetams:

· remti aktyvią visų pirma jaunimo, vyresnio amžiaus darbuotojų, žmonių su negalia ir kitų pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų, pavyzdžiui, migrantų, įtrauktį ir integraciją į darbo rinką ir kovoti su diskriminavimu,

· didinti dirbančių moterų skaičių ir kovoti su darbo užmokesčio nelygybe,

· sukurti darbo rinkos ir struktūrinių fondų naudojimo observatorijas,

· skatinti darbuotojų perkvalifikavimą ir mokymą dėmesį sutelkiant į inovacijas ir perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos,

· gerinti paramą 80–90 proc. ES pramonės tinklo sudarančioms MVĮ, mikroįmonėms ir socialinės ekonomikos įmonėms ir kurti kokybiškas darbo vietas,

· apibrėžti mokymo krizės laikotarpiu pagrindus atsižvelgiant į diskusijų dėl sektorių ir regionų pokyčių rezultatus,

· geriau skleisti gerąją praktiką, pavyzdžiui, susijusią su investicijomis į sutrumpinto darbo laiko derinimą su darbuotojų mokymu,

· stiprinti socialinį dialogą rengiant bendrus socialinių partnerių mokymus,

· remti švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą,

· skatinti tiesioginį dalyvavimą, visų pirma stiprinant gebėjimus, fondų veiksmų programavime, valdyme ir vertinime atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 11 straipsnį,

· užtikrinti kokybiškas darbo vietas ir darbo sąlygas,

· propaguoti darbuotojų sveikatą ir saugą darbo vietoje,

· užtikrinti fiziškai ir finansiškai prieinamas priežiūros paslaugas ir imtis veiksmų siekiant atsisakyti globos įstaigose prižiūrimų žmonių, pavyzdžiui, neįgaliųjų, institucinės globos,

· modernizuoti valstybinių užimtumo tarnybų teikiamas paslaugas.

4.3 ESF geografinė ir teminė koncentracija

4.3.1 Struktūriniai fondai – svarbiausios ES priemonės, kurios, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, taikomos siekiant suteikti paramą nepalankiausiose sąlygose esantiems Sąjungos regionams ir pažeidžiamiausioms socialinėms grupėms, kad sumažėtų valstybių narių ir teritorijų socialiniai ir ekonominiai skirtumai. Struktūriniai fondai turi ir toliau vykdyti šias funkcijas.

4.3.2 Be to, siekiant sėkmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, kurią turėtų sustiprinti mažėjantys socialiniai ir ekonominiai skirtumai tiek regionų viduje, tiek ir tarp regionų (pavyzdžiui, socialinių grupių nelygybė), turėtų būti būsimos ESF veiklos prioritetas. Visos valstybės narės turi sunkumų įvairiose srityse. Regionams, kuriuose nedarbo lygis yra aukštesnis, nei bendras Sąjungos vidurkis, ir kuriuose dėl darbo rinkos sutrikimų ypač nukenčia pažeidžiamiausios asmenų grupės, turėtų būti skiriamos ESF lėšos, įskaitant ir didesnio BVP regionus, pavyzdžiui, miestus arba pasienio regionus.

4.3.3 ESF, kurio paskirtis – skatinti užimtumą, žmogiškųjų ištekių vystymą ir socialinę integraciją, ir toliau turi likti priemone, turinčia tiesioginį poveikį žmonėms: dirbantiesiems, bedarbiams, socialiai atskirtiems asmenims, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms ir pažeidžiamiausioms asmenų grupėms.

4.3.4 Reikėtų užtikrinti Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu nustatytų prioritetų nuoseklumą.

4.3.5 Šį nuoseklumą turėtų atspindėti veiksmų programų rengimas ir įgyvendinimas.

4.3.6 Visos valstybės narės turi nustatyti prioritetus ir veiklos metodus atsižvelgdamos į savo regionų konkrečias sąlygas ir potencialą. Nustatydamos prioritetus valstybės narės taip pat turi atsižvelgti į nacionalinius reformų planus, sąlygas ir galimybes bei juos susieti su strategija „Europa 2020“, ypač užimtumo, mokymo ir socialinės įtraukties srityse.

4.3.7 Reikėtų parengti tinkamus finansinės paramos mechanizmus, pavyzdžiui, numatyti tiesioginį finansavimą iniciatyvoms, skirtoms pažeidžiamiausioms grupėms, kaip antai, neįgaliesiems⁷, kad sanglaudos politikos dėmesys būtų sutelktas į konkretų skaičių prioritetų⁸. EESRK jau yra siūlęs sutelkti fondų veiksmus į konkrečius socialinės įtraukties tikslus⁹.

4.4 Sinergija su kitais struktūriniais fondais

4.4.1 ESF yra ir turi likti svarbiausia Europos užimtumo strategijos įgyvendinimo priemonė.

4.4.2 Tačiau būtina siekti stipresnės sinergijos su Europos regioninės plėtros fondu, kuris turi skirti didesnį dėmesį partnerystės, nediskriminavimo ir tvarumo principams bei užimtumo ir socialinės įtraukties tikslams. Todėl, siekiant optimizuoti ESF, ERPF ir kitų fondų (pavyzdžiui, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF)) papildomumą ir suderinamumą, reikėtų stiprinti lankstumo principą ir taip užtikrinti finansavimą viena kitą papildančioms iniciatyvoms, pavyzdžiui, toms, kuriomis siekiama sudaryti geresnes profesinio mokymo galimybes žmonėms su negalia ir pritaikyti infrastruktūrą šiai visuomenės grupei.

4.4.3 Reikėtų vengti ESF ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiksmų dubliavimosi ir siekti jų nuoseklumo, kadangi vykdant restruktūrizavimą ESF finansuoja prevencinius veiksmus, o EGF veiksmais sprendžiamos konkrečios problemos.

4.5 Valdymo sistemos

4.5.1 Būtina patobulinti įvairius įgyvendinimo procedūrų aspektus ir spręsti praktinius klausimus dėl galimybių gauti ESF finansavimą.

4.5.2 Siekiant minėtų patobulinimų ESF ateityje vykdydamas savo veiklą turėtų ir toliau laikytis partnerystės principo ir jį stiprinti. Labai svarbu pabrėžti, kad partnerystės principas – tai esminis efektyvaus ESF lėšų panaudojimo veiksnys, kadangi vadovaujantis šiuo principu galima sutelkti papildomus išteklius; tai labai svarbus aspektas, todėl partnerystė turi būti skatinama dabartinėmis sąlygomis, kai mažinamos valstybės išlaidos visoje Europos Sąjungoje.

4.5.3 Visų pirma reikėtų siekti šių patobulinimų:

· mažinti biurokratiją prieš pradedant įgyvendinti ir įgyvendinant veiksmų programą, t. y. taikyti lankstesnes procedūras finansavimui gauti, spartinti išmokų tvarką, kad sumažėtų finansinė programų vykdytojų našta, supaprastinti sąskaitų-faktūrų išrašymo ir sąskaitų mokėjimo tvarką, pavyzdžiui, nustatyti vienkartines išmokas, supaprastinti su projektais susijusią apskaitą dėmesį sutelkiant į konkrečius rezultatus, o ne į patvirtinamuosius finansinius dokumentus,

· apriboti valstybių narių valdžios institucijų galimybę nustatyti ESF finansavimo gavimą apsunkinančius papildomus mechanizmus ar administracines sąlygas,

· geriau skleisti informaciją apie galimybes gauti ESF finansavimą, be kita ko nustatant būtiniausius europinius informacijos apie ESF finansavimo gavimą skaidrumo ir pateikimo standartus, visų pirma supaprastinti vartojamą leksiką,

· padidinti finansavimui gauti pateiktų valstybių narių ir regionų projektų atrankos procedūrų skaidrumą ir veiksmingumą, kad novatoriškiems projektams būtų skiriamas ypatingas dėmesys,

· ypatingą dėmesį reikėtų skirti užstatytai aplinkai, naujoms technologijoms ir transportui (įskaitant prekes, paslaugas ir infrastruktūrą), kad būtų galima šalinti kliūtis visapusiškai prieigai prie visų ESF bendrai finansuojamų veiksmų.

4.5.4 Turi būti užtikrintas veiksmingas fondo lėšų naudojimas, veiksmingumas turi būti vertinamas pagal kiekybinius ir kokybinius rezultatus.

4.5.5 Reikėtų nustatyti su finansavimu susijusius rodiklius.

4.5.6 Svarbų vaidmenį šiuose procesuose turi atlikti socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė.

2011 m. kovo 15 d., Briuselis