NEST / Apie NEST / Žiniasklaida apie NEST kūrimą

Žiniasklaida apie NEST kūrimą

Pilietinės visuomenės institucija kelia audras

Rima Rutkauskaitė, "Verslo žinios", 2008.08.08

Kelios visuomeninės organizacijos įsteigė Lietuvos ekonominę ir socialinę tarybą, kuri esą turėtų analizuoti visuomenės problemas ir teikti pasiūlymus jas spręsti. Tačiau naujos institucijos būtinumu abejoja ir valstybės institucijos, ir Trišalė taryba.

„Lietuva vis dar yra tarp nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurios neįkūrė Nacionalinio ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ar tarybos, atstovaujančios organizuotai pilietinei visuomenei ir padedančiai parlamentui bei vyriausybei, priimant įstatymus ir kitus dokumentus, atsižvelgti į įvairių visuomenės sluoksnių nuomones“, – dar gegužę Česlovui Juršėnui, Seimo pirmininkui, adresuotame laiške rašė Zenonas Rokus Rudzikas, Mokslų akademijos (MA) prezidentas bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narys.

Steigti tokią komisiją ar tarybą Lietuvą ragina ir Briuselis. „Pagal Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto modelį įkurtos organizacijos veikia daugelyje ES valstybių, išskyrus Lietuvą, Latviją ir Estiją. Bet Lietuvoje pensininkų, moterų ar kitų socialinių grupių interesams iki šiol neatstovaujamama“, – apie priežastis, paskatinusias imtis steigėjo vaidmens, sako Alvita Armanavičienė, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė.

Lietuvos ekonominės ir socialinės tarybos steigėjais tapo ir profesinė sąjunga „Sandrauga“, Transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumas, pensininkų sąjunga „Bočiai“ ir kt.
Viena svarbiausių tarybos funkcijų būtų „analizuoti šalies visuomenės ekonomines ir socialines problemas bei teikti nuomones dėl šių problemų sprendimo“, svarstyti teisės aktų projektus ir išsakyti apie juos savo nuomonę Seimui ir Vyriausybei.
„Tačiau galiu pareikšti, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Trišalė taryba stabdo pilietinį dialogą, įsivaizduodami, kad jie, pasirašę atitinkamą susitarimą su Vyriausybe, gali uzurpuoti visuomenės nuomonę“, – piktinasi p. Armanavičienė.

Nesame masonų ložė

„Yra Trišalė taryba, oficiali institucija, kurią kaip partnerę pripažįsta Vyriausybė ir Seimas. Kam reikalinga dar viena taryba?“, – nesupranta Vytautas Zimnickas, darbdavių atstovas Trišalėje taryboje.
Anot jo, Trišalė neapsiriboja darbo santykiais ir diskutuoja medicinos, švietimo, integracijos, narkomanijos, ES fondų lėšų panaudojimo ir kitomis temomis.
„Galima kurti ir plėsti Trišalės tarybos komisijas, komitetus ir pakomitečius, kurie analizuotų padėtį ir rengtų klausimus posėdžiams. Jei nauja organizacija nusiteikusi socialiniam dialogui, tegul įsijungia į mūsų veiklą. Kurti naujas institucijas nebūtina“, – mano p. Zimnickas.
Kol kas Vyriausybė šiuo klausimu pasisakyti delsia, o kai kurių ministerijų atstovai pasisako prieš. Ginčijasi ir profsąjungos: Algirdas Kvedaravičius, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas, ėmėsi iniciatyvos steigti ekonominę ir socialinę tarybą, nors profsąjungos tam nepritarė.

Atskirai nuo valdžios

Ekonominės ir socialinės tarybos šalininkai pabrėžia, kad Trišalė taryba negali atstovauti visuomenei, nes vieni iš socialinių partnerių – ministerijų atstovai.
MA prezidento įsitikinimu, nacionaliniai ekonomikos ir socialinių reikalų komitetai yra valstybės institucijų patarėjai. Jei juose bus atstovaujama Vyriausybei, vadinasi, Vyriausybės patarėjai patarinės sau.
O neturėdama tokio komiteto, Lietuva neišnaudoja galimybių formuoti ES politiką bei išsakyti savo nuomonę kitais gyvybiškai svarbiais klausimais.
Skatinti Baltijos šalis įkurti visuomenei atstovaujančias organizacijas rugsėjį į Latviją ketina atvykti Dimitris Dimitriadis, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas.