NEST / Programa Lietuvai - Pilietinės visuomenės pasiūlymai

Programa Lietuvai - Pilietinės visuomenės pasiūlymai

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pirmą kartą savo istorijoje priėmė dokumentą – «Programa Europai: pilietinės visuomenės pasiūlymai», kuriame išdėstė požiūrį į vykstančią politinę diskusiją dėl skubiai spręstinų Europos problemų.Šis komitetas, kuriame dirba virš 300 įvairių organizacijų atstovų iš ES, skatina kokybišką Europos visuomenės vystymąsi.

Suprasdamos, kad Lietuvoje nėra institucijos, kurioje ekonominiai ir socialiniai partneriai diskutuotų ir priimtų konsoliduotas nuomones, kurios būtų pateikiamos LR Prezidentei, LR Seimui ir LR Vyriausybei, 2008 m. Lietuvoje buvo įkurta Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba (toliau Taryba), kurios steigėjais yra Nacionalinė vartotojų konfederacija, Lietuvos kultūros kongresas, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, Profesinė sąjunga „Sandrauga“, Nacionalinė alkoholio ir tabako kontrolės koalicija bei Transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumas.

Lietuvos nacionalinė ekonominė-socialinė taryba, atsižvelgdama į EESRK dokumentą – « Programa Europai: pilietinės visuomenės pasiūlymai », kuriam pritarė visų ES šalių atstovai, paruošė analogišką dokumentą, tinkantį Lietuvai.

Dėl finansų rinkose kilusių ir vėliau viso pasaulio ekonomiką apėmusios krizės, mūsų visuomenei kyla naujų problemų ir tuo pat metu gilėja esamos: skurdo, socialinės pusiausvyros, įmonių gyvybingumo ir inovacijų, energijos šaltinių.

Vykstant tokioms precendento neturinčioms permainoms pilietinė visuomenė ir piliečiai tikisi konkrečių Lietuvos institucijų, kurios atsakingos už Lietuvos ateičiai labai svarbias politikos sritis, sprendimų.

Lietuvos nacionalinė ekonominė-socialinė taryba sveikina LR Vyriausybės žingsnius, įvertinant mūsų ir kitų organizacijų pastangas, parengti Nacionalinės ekonominių ir visuomenės reikalų tarybos įstatymą.

Nacionalinės ekonominės-socialinės tarybos prezidentė Alvita Armanavičienė

Įžanga

Politinis Tarybos tikslas – pristatyti pilietinės visuomenės kreipimąsi į kitas institucijas, visų pirma, LR Prezidentei, LR Parlamentui ir LR Vyriausybei ir paremti jų veiksmus įgyvendinant bendrus Lietuvos tikslus.

Dėl finansų rinkose kilusios ir vėliau viso pasaulio ekonomiką apėmusios krizės mūsų visuomenei kyla naujų problemų ir tuo pat metu gilėja esamos: skurdo, socialinės pusiausvyros, įmonių gyvybingumo ir inovacijų, gamtos išteklių, energijos šaltinių, migracijos.

Vykstant tokioms precendento neturinčioms permainoms pilietinė visuomenė ir piliečiai tikisi konkrečių Lietuvos institucijų, kurios atsakingos už Lietuvos ateičiai labai svarbias politikos sritis, sprendimų.

Ekonomikos atkūrimas trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu

Pasaulio ekonomikos krizė Lietuvai turi itin skaudžių pasekmių. Vartotojų ir investuotojų pasitikėjimui stabilizuoti reikia imtis papildomų skubių ir tikslingų veiksmų. Būtina dėmesį vėl sutelkti į ilgalaikius tikslus ir vertybes.

Kyla pavojus, kad skirtumai Lietuvoje didės. Reikia „nauju socialiniu paktu“ aiškiai parodyti piliečiams, ypač labiausiai pažeidžiamiems, kad politiniai veikėjai jų nepaliko likimo valiai.

  1. Kad ekonomika dabartinį nuosmukį įveiktų sustiprėjusi, reikia daugiau investuoti į inovacijas, infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir švietimą. Privaloma pirmenybę teikti energiją taupantiems ir aplinką tausojantiems projektams, siekiant paspartinti perėjimą prie mažai anglies dioksido išmetančios, „žaliosios“ ekonomikos. Teikiant paramą verslo sektoriui reikia užtikrinti įmonėms, ypač MVĮ, paprastesnes sąlygas finansavimui gauti, tačiau tokią paramą galima teikti tik su sąlyga, kad veikia tinkamos įmonės valdymo struktūros.
  2. Mokesčių bazė turės būti praplėsta, ypač naikinant „mokesčių rojus“, baigiant mokesčių konkurenciją ir imantis priemonių, skirtų kovoti su mokesčių mokėjimo vengimu ir sukčiavimu. Reikia pareikalauti, kad savo indėlį įneštų tie, kurie pasinaudojo tinkamo finansų rinkų reguliavimo stoka.
  3. Darbo rinkos politika turi skatinti sumanų ekonomikos restruktūrizavimą. Reikia stengtis, kad visi ūkio subjektai darbuotojus išsaugotų ir mokytų, o ne atleistų. Paramą bedarbiams reikėtų susieti su naujų įgūdžių įgijimu ir kvalifikacijos kėlimu. Ekonomikos nuosmukio sąlygomis jaunimo įtraukimas į darbo rinką turėtų būti pats svarbiausias prioritetas.
  4. Būtina rasti specialius sprendimus, skirtus mažas pajamams gaunantiems žmonėms. Šioje srityje vartojimą paskatinti galėtų tam tikros tikslinės, tiesioginės išmokos, pvz., laikinai padidintos išmokos bedarbiams ir ypatingos paskirties, visuotinius interesus tenkinančios išmokos, kaip antai stipendijos ir klimato apsaugos čekiai, kurie galėtų būti naudojami perkant saulės energijos įrangą ar nuolatinius viešojo transporto bilietus.
  5. Socialiniai partneriai, derėdamiesi dėl kolektyvinių sutarčių, privalo laikytis vidutinės trukmės strategijos, pagal kurią darbo užmokesčio didinimas būtų susietas su gamybos apimčių augimu. Krizei įveikti ir paprastų piliečių patiriamoms ekonominėms bei socialinėms pasekmėms sušvelninti reikia aktyvesnio socialinio dialogo..
  6. Europos Sąjunga privalo parodyti solidarumą Europos šalims, turinčioms mokėjimų balanso problemų, ypač naujosioms Europos Sąjungos valstybėms narėms.
  7. Reikia pasaulio mastu suderintais veiksmais tvariai reorganizuoti finansų rinkas, remiantis pritaikytomis paskatų struktūromis, kad būtų sudarytos sąlygos kurti patikimus finansinius produktus, kurie paremtų realiąją ekonomiką.

Tvirta pramonės bazė Lietuvos ekonomikai

Niekad tvirtos pramonės bazės svarba nebuvo tokia aiški, kaip dabartiniu ekonomikos krizės laikotarpiu. Atsižvelgiant į finansinių spekuliacijų audrą, tikroji pramonės svarba realiajai ekonomikai tampa akivaizdi. Pramonė ir verslo paslaugos yra itin svarbios gerovei, kadangi jos sukuria materialines vertybes ir sudaro naujų darbo vietų kūrimo galimybes.
Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba ragina rasti pusiausvyrą tarp Lietuvos pramonės konkurencingumo išsaugojimo, socialiai priimtinų pokyčių būtinybės ir tvarumo, ir rekomenduoja įgyvendinti šias priemones:
1.Vykdyti pramonės politiką, kuria siekiama apsaugoti vidaus rinką ir gerinti konkurencingumą kompleksiškai įgyvendinant horizontalias ir konkretiems sektoriams skirtas priemones ir kuriant geresnius teisės aktus bei užtikrinant jų įgyvendinimą.
2.Atkreipti ypatingą dėmesį į MVĮ ir įmones.
3.Remti inovacijų diegimą, taip pat priimant ir įgyvendinant atitinkamus teisės aktus dėl intelektinės nuosavybės.
4.Sukurti tinkamas sąlygas Lietuvos pavyzdiniams pramoniniams projektams įgyvendinti.
5.Skatinti verslumą ir vystyti žmogiškuosius išteklius užtikrinant, kad profesinis mokymas būtų suderintas su pramonės poreikiais, ir į pramonės sektorius, ypač inžinerijos ir technologijos, pritraukiant kvalifikuotus darbuotojus ir jaunimą.
6.Garantuoti energijos ir žaliavų tiekimo saugumą užtikrinant rinkos ir kainų skaidrumą.

MVĮ – varomoji augimo ir užimtumo jėga

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra Europos ekonomikos ir jos socialinio modelio pagrindas; nepaprastai svarbu jas remti siekiant išlaisvinti augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą, kuriam atstovauja 23 mln. Europos Sąjungoje Lietuvoje veikiančių MVĮ.
Ekonomikos krizės laikotarpiu MVĮ ir savarankiškai dirbantys asmenys yra ypač pažeidžiami ir dažnai susiduria su finansiniais sunkumais, kurie gali juos sužlugdyti.
Nepaisant to, MVĮ turi didžiausią potencialą atsinaujinti, ekonomikos sunkumus paversti verslo galimybėmis, laiku prisitaikyti ir keistis. Todėl šios įmonės yra svarbiausias augimo ir užimtumo šaltinis.
Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, Taryba yra tvirtai įsitikinusi, kad LR Vyriausybė ir LR Parlamentas turėtų dėti daugiau pastangų remti MVĮ ir padėti stiprinti verslumą ekonomikos atkūrimo laikotarpiu, įgyvendindami šias priemones:
1.Vyriausybė turėtų nedelsdama parengti gaires, kuriose būtų pateiktas aiškus konkrečių priemonių įgyvendinimo grafikas.
2.Būtinos konkrečios priemonės, įgyvendinančios oficialų įsipareigojimą mažinti biurokratinę naštą, pavyzdžiui, „vieno langelio“ sistemos visoms administracinėms procedūroms įdiegimas.
3.Būtina daugiau pastangų siekiant pagerinti MVĮ ir PTĮ ( t. y. toms įmonėms, kurios yra tiekimo grandinės pradinės ir tarpinės sąsajos).sąlygas dalyvauti 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje, MTPPI programose ir Eurostars iniciatyvoje.
4.MVĮ ir PTĮ reikia užtikrinti geresnes galimybes gauti finansavimą. Siekiant šio tikslo reikėtų sustiprinti MVĮ mikrokreditavimui, pavyzdžiui:
sudaryti mikrokreditų fondo ir įvairių veikiančių mikrokreditavimo įstaigų susitarimų paketą,
sukurti reitingavimo sistemą,
sudaryti su mikrokreditavimu susijusiems subjektams ir teikiantiems prašymus dėl mikrokreditų galimybę mokytis.

Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra konkurencingumui remti

Moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir inovacijos (MTTPI) yra svarbi konkurencingumo varomoji jėga .
Konkurencingumą sunku įvertinti naudojant, kaip įprasta, nacionalinį BVP, nes konkurencingumą pasiekti galima tik tada, kai veikla vykdoma tvariai socialiniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriu.
Kad moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra būtų labiau naudingi tvariam Lietuvos konkurencingumui, Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba pateikia šias rekomendacijas:
1.Remiantis plataus masto bendru sutarimu patvirtinti visuotinį konkurencingumo rodiklį, kuris būtų tikslesnis nei BVP ir apimtų socialinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos konkurencingumo aspektus.
2.Nuolat skatinti mokslinių tyrimų partnerystę taikant finansines ir mokestines priemones ir vystant infrastruktūrą, taip pat skatinti kurti strategines partnerystes tarptautiniu lygiu.
3.Reikėtų nuolat remti švietimo institucijas, padedant joms suprasti ir patenkinti pramonės poreikius, susijusius su MTTPI.
4.Stimuliuoti pramonėje verslumu paremtą mąstymą ir skatinti labiau atsiverti inovacijų diegimo procesui.
5.Skirti didesnį finansavimą MTTPI, skirtiems informacijos sklaidos technologijoms, pvz., informacinėms ir komunikacijų technologijoms (IKT), atsižvelgiant į tai, kad šios technologijos yra inovacijų šaltinis kitiems mokslinių tyrimų sektoriams.

Finansų sistema Lietuvos socialinei rinkos ekonomikai stiprinti

Pasaulinė finansų krizė ištirpdė milijardus JAV dolerių, investuotų į įvairius finansinius produktus. Europos šalių vyriausybės nacionaliniu ir Europos lygiu ėmėsi drastiškų priemonių siekdamos sutvirtinti ir stabilizuoti finansų sistemą. Tačiau jos tuoj pasieks savo galimybių ribas.
Taryba, siūlydama restruktūrizuoti finansų rinkas neapsiribojant vien krizės valdymo priemonėmis ir sugrąžinti pasitikėjimą finansų institucijomis, siūlo šias priemones:
1.Reikėtų numatyti veiksmingas Lietuvos bankininkystės reguliavimo ir priežiūros struktūras, kurios vartotojams, viešosioms reguliavimo institucijoms, investuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams užtikrintų finansų rinkų stabilumą ir skaidrumą. Kad būtų galima ilgam laikui susigrąžinti pasitikėjimą, šios struktūros turi aiškiai apibrėžti finansų įstaigų vadovų, patarėjų finansiniais klausimais, produktų kūrėjų, reitingų agentūrų ir kitų finansų rinkos subjektų atsakomybę.
2.Skaidrumui užtikrinti numatytas pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas ir garantuojama, kad bankininkystės sektorius daugiausia dėmesio skirs pagrindinei savo veiklai – realiajai ekonomikai teikti reikalingą kapitalą.
3.Finansų sektoriaus dalyvių siekiamą pelną reikia panaudoti realiajai ekonomikai skatinti. Reikėtų sukurti priemonę, kuri taupymo pajamas nukreiptų produktyvių investicijų link.
4.Būtina užtikrinti išankstinės kontrolės sistemą, kuri leistų nustatyti su naujais produktais ir paslaugomis susijusią riziką, ir nuolatinę reikiamus įgaliojimus turinčių kompetentingų institucijų vykdomą priežiūrą.
5.Reguliavimo reikalavimai turėtų būti taikomi visiems subjektams. Alternatyvaus investavimo fondams (hedge funds), investiciniams bankams, nepriklausomiems turto fondams ir kitiems kapitalo fondams turėtų būti nustatyta prievolė deklaruoti savo veiklą Europos kapitalo rinkoje. Apie jų ekonominius ir strateginius tikslus, darbuotojų ir vadovų įgaliojimus turėtų būti skelbiama valdymo ataskaitoje. Vadovų, priimančių sprendimus dėl bendrovės veiklos ir verslo krypties, atsakomybė turėtų būti laikoma jų asmenine atsakomybe.
6.Rengiant finansines ataskaitas turėtų būti vėl laikomasi išsamumo ir ekonominio realizmo (grįžimas prie realios vertės) principų.

Sanglaudos politikos indėlis į realiąją ekonomiką

Europos Komisijos ekonomikos atkūrimo plane numatoma pagreitinti projektų, gaunančių paramą iš struktūrinių fondų, įgyvendinimą, taip pat užtikrinti, kad šie fondai labiau atitiktų dėl krizės atsirandančius poreikius.
Taryba mano, kad aktyvus, suderintas ir veiksmingas turimų išteklių naudojimas padės įveikti krizę ir tapti dar stipresne. Šiuo tikslu rekomenduojame:
Supaprastinti teisės aktus bei procedūras ir priderinti juos prie realių poreikių. Būtina užtikrinti geresnį struktūrinių fondų ir regioninės politikos valdymą – būtina pripažinti aktyvų organizuotos pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus vaidmenį rengiant ir ypač įgyvendinant projektus.

Naujoji Lietuvos socialinių veiksmų programa

Ekonomikos krizė neturėjo tapti socialine krize. Norint sugrąžinti visuomenei pasitikėjimą Lietuvos Vyriausybė privalo kurti naują socialinių veiksmų programą, kuria būtų atsižvelgta į piliečių, kuriems tenka susidurti su krizės iššūkiais, poreikius. Programos pagrindu turi tapti bendros pastangos, kurių tikslas – solidarumo ir pagarbos darbuotojams stiprinimas bei pagrindinių socialinių standartų ir ekonomikos konkurencingumo užtikrinimas. Reikia parengti veiksmų planą gerokai ilgesniam laikotarpiui, ryžtingai pasitelkiant socialinį dialogą bei piliečių iniciatyvas apimantį dialogą su pilietine visuomene.
Taryba rekomenduoja, kad nauja socialinių veiksmų programa apimtų:
1. Užimtumą skatinančių socialinių nuostatų, kurios užtikrintų kokybišką darbą, darbo jėgos mobilumą ir teisingą darbo užmokestį, priėmimą.
2. Socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą perkeliant į nacionalinę teisę Bendrijos socialinius teisės aktus, juos įgyvendinant ir vertinant.
3. Dalyvaujamosios demokratijos, socialinio ir pilietinio dialogo stiprinimą.
4.Piliečių iniciatyvos teisę – dar vieną būdą kurti socialinę Lietuvą, kuri būtų artimesnė piliečiams.

Lietuvos socialinės darbotvarkės atnaujinimas

Atsižvelgdamas į sunkią pasaulio ekonomikos ir finansų krizę, Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba mano, kad labai svarbu propaguoti solidarumu, pagarba darbuotojams ir ekonomikos konkurencingumu pagrįstą Lietuvą Todėl Taryba ragina priimti realią Socialinės politikos veiksmų programą remiantis šiomis priemonėmis:
1.Įgyvendinti veiksmingas priemones kovai su skurdu, diskriminacija ir socialine atskirtimi.
2.Atsižvelgti į lyčių lygybę kaip būtiną principą siekiant Lietuvos ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslų. Patvirtinti konkrečias priemones skirtingo darbo užmokesčio problemai išspręsti.
3.Stiprinti darbo santykių sistemas. Reikia vykdyti tinkamas konsultacijas su socialiniais partneriais pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 138 straipsnį, kad būtų užtikrintas jų bendrų ilgalaikių darbo programų įgyvendinimas ir skatinami kolektyviniai sutarimai, grindžiami tvirtu teisiniu pagrindu.
4.Pritaikyti švietimą ir mokymą siekiant didinti galimybes įsidarbinti, užpildyti įgūdžių spragas darbo rinkoje ir užtikrinti mokymo paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą ir didinti galimybes mokytis visą gyvenimą visoms amžiaus ir socialinėms grupėms.
5.Atkreipti dėmesį į inovacijas darbe ir naujus profesinius įgūdžius, kartu siekiant didesnio aiškumo ir paprastumo pripažįstant profesines kvalifikacijas.
_________

Socialinės atskirties problemos sprendimas

Daugiau kaip pusė milijono Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Tokia Tarptautinio valiutos fondo statistika. Ekonomikos krizės laikotarpiu dar labiau paaštrėjęs socialinės atskirties procesas, kuris gali būti skurdo priežastis ar pasekmė, yra didelis iššūkis sprendimus priimančioms institucijoms; jam įveikti reikia visų socialinių ir ekonominių subjektų dalyvavimo.
Taryba mano, kad toliau nurodytos priemonės yra labai svarbios veiksmingai sprendžiant socialinės atskirties problemą:
1.Socialiniai partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai turi aktyviau dalyvauti rengiant nacionalinius įtraukties veiksmų planus.
2.„Socialinio eksperimentavimo“ metodą aktyvios įtraukties srityje reikėtų taikyti asmenims, kurių nepasiekia parama, teikiama pagal tradicinius mechanizmus.
3.Europos socialinis fondas turėtų labiau paremti socialinius subjektus, rengiančius užimtumo ir mokymo projektus, kuriais siekiama padėti nepalankioje padėtyje atsidūrusiems asmenims.
4.Būtina įgyvendinti teisės aktuose nurodytas apsaugos priemones, numatančias būtiniausius socialinius standartus asmenims, kuriems labiausiai reikalinga pagalba, įskaitant minimalias pajamas, orumą nežeminančią pensiją ir galimybę gauti finansines ir kokybiškas sveikatos ir socialines paslaugas.
5.Visos kovos su socialine atskirtimi priemonės pirmenybę turėtų teikti vaikų skurdo, mokyklos nebaigusių vaikų ir kartais sunkaus perėjimo iš mokyklos suolo į darbo vietą problemoms.
6.Turėtų būti įsteigtas specialus fondas remti vyresnio amžiaus žmonėms skirtas paslaugas, kad jiems būtų užtikrinta saviraiškos galimybė, pavyzdžiui, dirbti, savanoriškai dirbti, mokytis visą gyvenimą ir užsiimti kita socialine veikla.
7.Turėtų būti vertinama, kaip gerbiamos neįgalių asmenų pagrindinės socialinės teisės pagal sutartus įtraukties rodiklius, patikimus statistikos duomenis ir įvertinamus užimtumo tikslus.
____________