NEST / Programa Lietuvai - Pilietinės visuomenės pasiūlymai

Programa Lietuvai - Pilietinės visuomenės pasiūlymai

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pirmą kartą savo istorijoje priėmė dokumentą – «Programa Europai: pilietinės visuomenės pasiūlymai», kuriame išdėstė požiūrį į vykstančią politinę diskusiją dėl skubiai spręstinų Europos problemų.Šis komitetas, kuriame dirba virš 300 įvairių organizacijų atstovų iš ES, skatina kokybišką Europos visuomenės vystymąsi.

Suprasdamos, kad Lietuvoje nėra institucijos, kurioje ekonominiai ir socialiniai partneriai diskutuotų ir priimtų konsoliduotas nuomones, kurios būtų pateikiamos LR Prezidentei, LR Seimui ir LR Vyriausybei, 2008 m. Lietuvoje buvo įkurta Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba (toliau Taryba), kurios steigėjais yra Nacionalinė vartotojų konfederacija, Lietuvos kultūros kongresas, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, Profesinė sąjunga „Sandrauga“, Nacionalinė alkoholio ir tabako kontrolės koalicija bei Transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumas.

Lietuvos nacionalinė ekonominė-socialinė taryba, atsižvelgdama į EESRK dokumentą – « Programa Europai: pilietinės visuomenės pasiūlymai », kuriam pritarė visų ES šalių atstovai, paruošė analogišką dokumentą, tinkantį Lietuvai.

Dėl finansų rinkose kilusių ir vėliau viso pasaulio ekonomiką apėmusios krizės, mūsų visuomenei kyla naujų problemų ir tuo pat metu gilėja esamos: skurdo, socialinės pusiausvyros, įmonių gyvybingumo ir inovacijų, energijos šaltinių.

Vykstant tokioms precendento neturinčioms permainoms pilietinė visuomenė ir piliečiai tikisi konkrečių Lietuvos institucijų, kurios atsakingos už Lietuvos ateičiai labai svarbias politikos sritis, sprendimų.

Lietuvos nacionalinė ekonominė-socialinė taryba sveikina LR Vyriausybės žingsnius, įvertinant mūsų ir kitų organizacijų pastangas, parengti Nacionalinės ekonominių ir visuomenės reikalų tarybos įstatymą.

Nacionalinės ekonominės-socialinės tarybos prezidentė Alvita Armanavičienė

Atsinaujinimas įgyvendinant tvarų vystymąsi

Lietuva turi visais būdais skatinti augimą, paremtą mažai anglies dioksido išskiriančiomis technologijomis, efektyviu energijos vartojimu, racionaliu žaliavų naudojimu, taip pat propaguoti tvarų vartojimą bei gamybą.
Pasirinkus BVP augimą svarbiausiu politikos tikslu galimi dideli iškreipimai. Augimo negalima įvertinti vien kiekybiškai, yra daug socialinių ir aplinkos veiksnių, kurie gyvybiškai svarbūs žmonių gerovei, bet neįtraukiami į BVP rodiklį, nes tam tikros minėtų sričių prekės ir paslaugos nėra parduodamos rinkoje. Turi būti parengti alternatyvūs rodikliai, padėsiantys geriau vertinti pažangą siekiant tvaraus vystymosi.
Norėdamas, kad gerovė būtų vertinama tvaraus vystymosi požiūriu, Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba rekomenduoja imtis šių priemonių:
1.Reikia priimti visuotinę bendrą Lietuvos tvaraus vystymosi strategiją.
2.Lietuvos biudžetą reikėtų persvarstyti atsižvelgiant į tvarų vystymąsi. Leidžiant valstybės lėšas reikia pasverti ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus ir apie būsimų kartų teises galvoti ne mažiau kaip apie dabartinių kartų teises.
3.Reikėtų sukurti naujus rodiklius pažangai žmonių gerovės ir tvaraus vystymosi srityje įvertinti ir nustatant politinius uždavinius plačiau juos naudoti vietoje BVP.
4.Lietuvai plėtojant savo išorės santykius reikėtų raginti kitas pasaulio šalis laikytis panašaus tvariu vystymusi paremto požiūrio, kad visiems būtų užtikrintos vienodos vystymosi sąlygos ir nekiltų grėsmė pramonės konkurencingumui.
5.Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje reikėtų sutelkti dėmesį į svarbiausias tvaraus vystymosi sritis, pavyzdžiui, ekologiškas technologijas ir švarią energiją.

Tvarus mūsų gamtos išteklių valdymas

Gamtos ištekliai yra mūsų gamtinis kapitalas, taigi ir ekonomikos kertinis akmuo. Mūsų gerovė, ateitis ir ekonomikos klestėjimas priklauso nuo mūsų pagarbos gamtos ištekliams ir jų tausaus naudojimo.
Nors per pastaruosius dvidešimt penkerius metus pasaulio ekonomikos augimas padvigubėjo, tačiau 60 proc. ekosistemos, kuri yra maisto, vandens energijos ir švaraus oro šaltinis, nyksta arba naudojama netausiai.
Kad Lietuvos politika prisidėtų prie tausaus mūsų gamtos turtų valdymo, Taryba rekomenduoja patvirtinti šias priemones:
1.Imtis ryžtingesnių veiksmų veiksmingesnio išteklių, ne tik energijos, bet ir žaliavų bei vandens, naudojimo srityje pirmiausia užtikrinant visišką esamų biologinės įvairovės, vandens ir atliekų tvarkymo teisės aktų įgyvendinimą.
2.Bendrąją žemės ūkio politiką ir Bendrąją žuvininkystės politiką formuoti ir įgyvendinti taip, kad būtų užtikrinta gamtos išteklių apsauga.
3.Geriau atsižvelgti į miškų vaidmenį Lietuvoje, kadangi miškai yra biologinės įvairovės prieglobstis, jie sukaupia anglį, jie yra bioenergijos šaltinis ir aprūpina statybinėmis medžiagomis.

Energijos saugumas – bendras tikslas

Lietuva savo energijos poreikius patenkina importuodama apie 95 proc..

Tuo tarpu, Europos Sąjunga, kuri tik 50 proc. savo energijos poreikių patenkina importuodama, jau dabar yra susirūpinusi, kad, jeigu nebus imtasi jokių veiksmų, ši santykinė dalis iki 2020 ir 2030 m. padidės iki 70 proc. Antroji dujų krizė tarp Ukrainos ir Rusijos aiškiai parodė, kad jau atėjo laikas pereiti prie tikros Europos energijos saugumo politikos.

Energijos saugumas reiškia ne tik galimybę gauti energijos išteklių, tačiau ir galimybę gauti jų visuomenei priimtina kaina. Vienintelis sėkmingas būdas įveikti dabartinę energetikos ir klimato kaitos krizę – sparčiai pertvarkyti pasaulio ekonomikos energetinę bazę sumažinant jos pernelyg didelę dabartinę priklausomybę nuo iškastinio kuro. Todėl gyvybiškai svarbu, kad, pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, aktyvi ir atsakinga energetikos ir klimato politika būtų įtraukta į Europos Sąjungos išorės politiką.
Atsižvelgdamas į šiuos globalius klausimus ir energijos tiekėjų ir vartotojų tarpusavio priklausomybę, Taryba mano, kad LR Vyriausybė ir visi kiti suinteresuotieji subjektai turėtų imtis bendrų veiksmų sustiprinti Lietuvos energijos saugumą remdamiesi šiomis rekomendacijomis:
1.Planuoti laikantis tikslaus didelių investicijų į energetikos infrastruktūrą grafiko, kad Lietuvos tinklas būtų pritaikytas mažesniems, decentralizuotiems atsinaujinančios energijos šaltiniams.
2.Nuodugniai išanalizuoti branduolinės energijos galimybes ir su ja susijusią riziką.
3.Toliau vystyti ir nuosekliai vertinti pasirinktų technologijų poveikį tvariam vystymuisi, pirmiausia biokuro poveikį ekologinio gyvavimo ciklui. Komitetas mano, kad iš dalies pakeisti dyzeliną ar benziną biodegalais yra viena mažiausiai veiksmingų ir brangiausių klimato apsaugos priemonė; tai rodo itin netinkamą finansinių išteklių paskirstymą.
4.Rengiant išorės energetikos strategiją konsultuotis su pilietinės visuomenės atstovais ir raginti juos aktyviai dalyvauti šioje veikloje.
5.Numatyti galimybes sujungti tarptautinius dujų ir elektros energijos ir remti projektus, skirtus diversifikuoti tiekimo šaltinius už Lietuvos ribų.

Energijos vartojimo efektyvumo potencialo išnaudojimas

Energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas yra pačios rentabiliausios priemonės ES klimato kaitos ir energetikos teisės aktų pakete nurodytiems tikslams pasiekti, būtent: iki 2020 m. šiltnamio dujų išlakas sumažinti 20 proc. (nuo 1990 m. lygio) ir neprivaloma tvarka iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. Europos Sąjungoje suvartojamos energijos (palyginti su 2020 m. prognozėmis).
Taryba, visiškai pritardama pastarajam tikslui, taip pat rekomenduoja nustatyti naujus konkrečius taupymo tikslus, kurie yra labai svarbūs vidaus rinkoje, ir ypač sektoriuose, kuriuose sunaudojama daugiausia energijos, būtent privataus transporto ir būsto. Todėl piliečių dalyvavimas siekiant šių tikslų yra būtinas. Kadangi pastarųjų sprendimus šiose srityse dažnai nulemia kaina, itin svarbu juos motyvuoti finansinėmis paskatomis ir suteikti reikalingą informaciją.
Kad būtų išnaudotas visas efektyvaus energijos vartojimo potencialas, Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba rekomenduoja šias priemones:
1.Ištirti konkrečių efektyvaus energijos vartojimo tikslų įvairių gaminių ir paslaugų atžvilgiu įgyvendinimo galimybes.
2.Remti efektyvų energijos vartojimą nediskriminacinėmis paskatomis ir subsidijomis, taip pat sumažintu PVM tarifu arba mokesčių lengvatomis, kurios būtų taikomos perkant energiją taupančias ir aplinkai nekenkiančias technologijas arba įrengiant ne naujos statybos pastatuose geresnės kokybės termoizoliacijos sistemas.
3.Numatyti energijos taupymo programas, pritaikytas kukliausio biudžeto namų ūkiams, kurie, kylant kainoms, už energiją turi mokėti brangiau, bet neturi galimybių investuoti į naują būsto įrangą, kad galėtų energijos sutaupyti.
4.Skatinti naujų technologijų sklaidą, kuo geriau pasinaudojant Europos Sąjungos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos, 2007–2013 m. Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (CIP), LIFE+ programos ir struktūrinių bei sanglaudos fondų teikiamomis galimybėmis.
5.Veiksmingai skleisti informaciją apie įvairias nedaug energijos naudojančias technologijas, skirtingos vartotojiškos elgsenos energetinio poveikio įvertinimus ir valdžios institucijų taikomas skatinamąsias priemones.
____________

Modernus tarptautinių organizacijų valdymas

Pastaraisiais metais organizuotai pilietinei visuomenei, NVO kyla nemažai klausimų dėl daugelio tarptautinių organizacijų sprendimų priėmimo proceso demokratiškumo. Globalizacijos sąlygomis šios organizacijos atlieka pagrindinį arbitrų vaidmenį tarptautinių santykių srityje.
Siekdamas prisidėti gerinant tarptautinių organizacijų valdymą Taryba mano, kad reikėtų atsižvelgti į šiuos pasiūlymus:
1. Imtis veiksmų ir paskatinti tarptautines organizacijas užtikrinti daugiau skaidrumo bei formaliai įsipareigoti suteikti galimybę susipažinti su jų dokumentas per laikotarpį, kurio pakaktų suinteresuotiesiems subjektams pareikšti nuomonę.
2. Įtraukti pilietinę visuomenę į tarptautinių organizacijų veiklą pasitelkiant nustatytus ir struktūruotus mechanizmus.
3. Demokratiniu būdu atrinkti pilietinės visuomenės atstovus, kurie dalyvautų tarptautinių organizacijų veikloje, atsižvelgiant į jų gebėjimą atstovauti, nepriklausomumą ir kompetenciją bei įsitikinti, kad jų organizacijų ištekliai valdomi skaidriai.

Lietuvos maisto problemos

Žemės ūkis Lietuvos ekonomikoje yra labai svarbus; šis sektorius yra vienas iš pagrindinių darbo vietų kūrimo šaltinių, galintis užtikrinti tvarų vystymąsi, stabdyti emigraciją ir sumažinti skurdą.
Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba rekomenduoja imtis šių priemonių:
1. Žemės ūkio sektorius turi tapti strateginiu vystymosi prioritetu. Kartu su vietos lygmens žemės ūkio organizacijomis vykdomas trumpalaikis, vidutinės trukmės ir ilgalaikis žemės ūkio politikos planavimas turi užtikrinti maisto produktų rinkos nepriklausomumą, vystyti perdirbimo pramonę ir stabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą kaimo vietovėse.
2. Priimant sprendimus dėl vystymosi, maisto ir naujų energetikos technologijų reikia atsižvelgti tiek į socialinę, tiek ir ekonominę lygybę. Reikėtų parengti geresnes gyvybiškai svarbių išteklių (vandens, maisto, būsto, energijos, pajamų) paskirstymo ir investicijų, kuriomis siekiama ne vien tik ekonominių tikslų, skatinimo strategijas.
3. Prekybai žemės ūkio produktais reikia nustatyti normas, užtikrinančias, kad bet kuriuo metu Lietuva turėtų pakankamą maisto produktų atsargą. Derėtų taikyti prekybos lengvatas, kuriomis būtų skatinama nacionalinė maisto produktų gamyba.
4. Lietuvos vyriausybė turėtų remti gamintojų asociacijas ir rinkos organizacijas, kad būtų sukurtos bazinės gyventojų aprūpinimo maisto produktais sąlygos.
5. Siekiant apsirūpinti maisto produktais ir stabilizuoti jų kainas, reikia parengti programą, kurioje būtų numatyta kaupti maisto atsargas, kaip tai daroma pagal vykdomą naftos atsargų kaupimo programą, ir įsteigti pirminių žemės ūkio produktų kainų stabilizavimo fondą.

Dalyvaujamoji demokratija ir piliečių iniciatyvos

Europos demokratijos modelis grindžiamas atstovaujamąja demokratija, nors jam akivaizdžiai būdingi ir dalyvaujamosios demokratijos bruožai. 1.Organizuotos pilietinės visuomenės atstovų gebėjimas atstovauti yra pagrindinė dalyvavimo teisės sąlyga ir jos įteisinimo pagrindas. Šis gebėjimas atstovauti turi būti ne tik kokybinis, bet ir kiekybinis.
2.Pilietinis dialogas yra Lietuvos demokratijos ateities modelio svarbiausias elementas ir jam yra būtinas institucinis pagrindas.
3.Konsultavimasis ir dalyvavimas yra dvi skirtingos dalyvavimo formos, grindžiamos joms būdingais reikalavimais: konsultavimosi procese konsultacijos besikreipianti institucija dažniausiai pati nurodo struktūrą, į kurią ji kreipsis laikydamasi principo „iš viršaus į apačią“, tuo tarpu dalyvavimas yra pagrindinė piliečių teisė, kuri, remiantis dalyvaujamosios demokratijos teisiniu pagrindu, grindžiama priešingu principu, t. y. „iš apačios į viršų“.
 

Sveika visuomenė – ekonomiškai tvarios šalies pagrindas

 

Nepaisant staigaus BVP augimo ir kai kurių šalies sveikatos rodiklių gerėjimo, visuomenės sveikata išlieka nepatenkinamame lygyje, o kelis metus po nepriklausomybės ilgėjusi šalies gyventojų gyvenimo trukmė pradėjo trumpėti būtent tuo metu, kai ekonomika augo sparčiausiai. Tam neabejotinai didžiausią įtaką padarė nuolat blogėjanti gyvensena: augantis alkoholio vartojimas, išliekantis aukštas rūkymo paplitimas, nesubalansuota mityba ir kt. Trumpėjanti gyventojų trukmė neišvengiamai atsiliepia tiek BVP mažėjimui, didina išlaidas ir taip brangiai kainuojančiai sveikatos priežiūros sistemai, blogina gyventojų gyvenimo kokybę. Europoje atlikti skaičiavimai parodė, kad vien su alkoholio vartojimu susijusios valstybės išlaidos mažiausiai 5 kartus viršija valstybės iš alkoholio mokesčių gaunamas pajamas, o tai reškia, kad kiti ūkio sektoriai yra priversti kompensuoti tabako ir alkoholio sektorių sukeliamą žalą ekonomikai.

 

Siekdama pagerinti gyventojų sveikatą ir su tuo susijusį šalies ekonominį konkurencingumą Taryba siūlo:

  1. Imtis ryžtingų priemonių ir vykdant sveikatos sistemos reformą didelį dėmesį skirti ne tik sveikatos priežiūros sistemos restruktūrizavimui ir optimizavimui, bet ir sveikos gyvensenos skatinimui bei ligų profilaktikos priemonių plėtrai. Didžiausią dėmesį skirti pirminės sveikatos priežiūros grandies plėtrai ir paslaugų kokybei gerinti.

     

  2. Užtikrinti, kad sveikos gyvensenos ugdymas nebebūtų vykdomas spontaniškai ir nekvalifikuotai, o taptų gerai suplanuota, visus vaikus apimančia, kvalifikuotų specialistų vykdoma ir tinkamai valstybės finansuojama sistema.

     

  3. Suprasdama, kad šiandien tabako ir alkoholio verslai yra legalūs ir iš šio verslo egzistavimo gaudama mokesčius į valstybės biudžetą, valstybė teisiškai įmanomų mechanizmų pagalba privalo užtikrinti, kad dalis iš prekybos šiomis pavojingomis prekėmis gaunamų mokesčių būtų skiriama tiesiogiai jų vartojimo profilaktikai.

     

  4. Valstybė neturėtų jokiais būdais skatinti verslų, kurių plėtra neigiamai atsiliepia gyventojų sveikatai (tabako, alkoholio, pigių bet sveikatai pavojingų maisto produktų, didelius kiekius psichoaktyvių medžiagų turinčių energetinių gėrimų ir kt. gamyba).

     

  5. Diferencijuoto papildomo sveikatos draudimo įmokų nustatymu ir kitomis finansinėmis priemonėmis skatinti gyventojus gyventi sveikiau ir labiau rūpintis savo sveikata.