Dalyvaujamoji demokratija ir piliečių iniciatyvos
Europos demokratijos modelis grindžiamas atstovaujamąja demokratija, nors jam akivaizdžiai būdingi ir dalyvaujamosios demokratijos bruožai. Lisabonos sutartyje numatyta stiprinti atstovaujamųjų asociacijų ir pilietinės visuomenės vaidmenį.
Baltojoje knygoje dėl Europos valdymo Europos Komisija ryžtingai paragino piliečius aktyviau dalyvauti ir pradėjo plataus masto svarstymą apie įvairius piliečių dalyvavimo aspektus. Europos Konventui, kuriam buvo pavesta parengti Sutartį dėl Konstitucijos Europai, baigus darbą pilietinio dialogo sąvoka įtvirtinta oficialiame žodyne.
Siekiant sukurti veiksmingą dalyvaujamosios demokratijos mechanizmą Lietuvoje Taryba ragina taikyti šiuos principus ir priemones:
1.Organizuotos pilietinės visuomenės atstovų gebėjimas atstovauti yra pagrindinė dalyvavimo teisės sąlyga ir jos įteisinimo pagrindas. Šis gebėjimas atstovauti turi būti ne tik kokybinis, bet ir kiekybinis.
2.Pilietinis dialogas yra Europos ir Lietuvos demokratijos ateities modelio svarbiausias elementas ir jam yra būtinas institucinis pagrindas.
3.Konsultavimasis ir dalyvavimas yra dvi skirtingos dalyvavimo formos, grindžiamos joms būdingais reikalavimais: konsultavimosi procese konsultacijos besikreipianti institucija dažniausiai pati nurodo struktūrą, į kurią ji kreipsis laikydamasi principo „iš viršaus į apačią“, tuo tarpu dalyvavimas yra pagrindinė piliečių teisė, kuri, remiantis dalyvaujamosios demokratijos teisiniu pagrindu, grindžiama priešingu principu, t. y. „iš apačios į viršų“.
4.Tarybos narių dalyvavimas nacionalinėse pilietinės visuomenės organizacijose ir Europos socialiniame ir ekonominiame gyvenime yra esminė sąlyga piliečių iniciatyvai, todėl Taryba pasirengusi įgyvendinti šią pažangią demokratijos priemonę.
Komentarai
Norėdami komentuoti, turite prisijungti su savo vardu arba užsiregistruoti .