2009 09 29 Ar mums reikalingas toks "Nacionalinis susitarimas" dėl kurio nesutaria didžioji dalis visuomenės?
PRANEŠIMAS SPAUDAI
2009 09 28
Vilnius
Ar mums reikalingas toks "Nacionalinis susitarimas" dėl kurio nesutaria didžioji dalis visuomenės?
Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba susirūpinusi, kad dėl Nacionalinio susitarimo - „Už nepraskolintą Lietuvą, už saugią Lietuvos ateitį“ nuostatų deramasi tik su kai kuriomis organizacijomis.
Ruošiamą Nacionalinį susitarimą turėtų sudaryti dvi dalys, kuriose susitariama dėl konkrečių priemonių valstybės finansų stabilumo užtikrinimui ir dėl būtinų veiksmų verslo sąlygų gerinimui.
Pramonė ir verslo paslaugos yra itin svarbios gerovei, kadangi jos sukuria materialines vertybes ir sudaro naujų darbo vietų kūrimo galimybes. Tačiau Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba ragina rasti pusiausvyrą tarp Lietuvos pramonės konkurencingumo išsaugojimo ir socialiai priimtinų pokyčių būtinybės.
„ Pasirinkus tik BVP augimą svarbiausiu politikos tikslu galimi dideli valstybės raidos iškreipimai. Šalies augimo negalima įvertinti vien kiekybiškai, yra daug socialinių ir aplinkos veiksnių, kurie gyvybiškai svarbūs žmonių gerovei, bet neįtraukiami į BVP rodiklį, nes tam tikros minėtų sričių prekės ir paslaugos nėra parduodamos rinkoje. Turi būti parengti alternatyvūs rodikliai, padėsiantys geriau vertinti šalių pažangą“ - sakoma Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto dokumente - “Programa Europai“. Šiame, Briuselyje veikiančiame, savotiškame nevyriausybinių organizacijų parlamente pilietiniams interesams atstovauja virš 300 pilietinės visuomenės organizacijų atstovų.
„Lietuvoje BVP keleta metų augo kaip ant mielių, tačiau greitai augęs „Baltijos tigras“ parodė dantis daugeliui mūsų tautiečių – iki trečdalio Lietuvos piliečių per BVP tigriško augimo laikotarpį pasitraukė duonos ieškoti kitose šalyse. Kodėl taip atsitiko, kad augant BVP, ne augo, bet silpnėjo Lietuvos visuomenės kultūra, jos saugumas, dauguma žmonių tapo labiau nelaimingais? O gi, todėl, kad visuomenėje įsivyravo nuostata, jog tik ta veikla vertinga visuomenei, kuri pelninga. Štai ir palikome su vienų piliečių teisėmis, kitų – tik su pareigomis“ - kalbėjo Nacionalinės ekonominės-socialinės tarybos kolegijos narys bei Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.
"Vyriausybė, ruošianti Nacionalinį susitarimą, turėtų atsižvelgti ne tik į pelną kuriančio ekonominio verslo, darbuotojų interesus, bet ir likusios didelės visuomenės dalies: mokslininkų, vartotojų, moterų, pensininkų, smulkiųjų verslininkų, jaunimo, vaikų, neįgalių, socialinių darbuotojų, švietimo ir kitų visuomenės grupių interesus. Pastarosios grupės ne visada kuria pelną, bet jų veikla ne mažiau svarbi visuomenei. Vyriausybei laikas suvokti, kad, jei bus neatsižvelgiama į daugelio visuomenės grupių interesus, Nacionalinis susitarimas tik gilins krizę. Norint sugrąžinti visuomenei pasitikėjimą, Lietuvos Vyriausybė privalo kurti naują ekonominių-socialinių veiksmų programą, kuria būtų atsižvelgta į piliečių, kuriems tenka susidurti su krizės iššūkiais, poreikius“ - sakė Nacionalinės ekonominės-socialinės tarybos prezidentė Alvita Armanavičienė.
Komentarai
Log in or create a user account to comment.