2009 m. lapkričio 5 d., Briuselis

1. Išvados ir pasiūlymai

1.1 Veiklos, kuria norima pagerinti maisto tiekimo grandinę siekiant didesnio jos veiksmingumo ir konkurencingumo, tikslas neturėtų būti siejamas su mažomis maisto kainomis. Taip elgiantis, maisto grandinės raida bus neteisinga, o būtent taip yra šiandien. Būtina užtikrinti realų kainos ir vertės santykį. Tikintis mažų kainų gamybos grandinėje galų gale yra ribojamos žemės ūkio maisto tiekėjų investavimo ir inovacijų diegimo bei vartotojų pasirinkimo galimybės, tad Komisijai reikėtų atsižvelgti į šiuos veiksnius ir jų šalutinius padarinius vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu ir atsisakyti išskirtinį dėmesį skirti žemoms kainoms iš to tikintis greitos naudos. Būtų neteisinga manyti, kad žemomis kainomis yra suinteresuoti vartotojai; jiems naudingesnės realios kainos, kurios atitinka jų laukiamą kokybę, kiekybę ir paslaugos pobūdį. Vis dėlto požiūris, kad reikėtų mažinti kainų svyravimo amplitudę, yra teisingas, nes taip atsiranda didesnis pasitikėjimas maisto tiekimo grandine ir jos nuspėjamumas.

1.2 Europos Sąjungai rūpi užtikrinti ilgalaikę naudą, kurią vartotojas gauna iš saugių maisto produktų. Kad taip būtų, būtinas didelio masto apsirūpinimas maisto produktais. Savo ruožtu tvarų žemės ūkį gali užtikrinti moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra, inovacijos ir technologijų raida, o tam būtinos BŽŪP lėšos. Tačiau lėšų gavimas turi vykti organizuotai ir taip, kad būtų skatinama taikytis prie rinkos sąlygų, tuo pačiu reikalaujant pateikti informaciją ir bendradarbiauti bei išsamiai apsvarstant kaimo plėtros klausimus.

1.3 Veiksmų apimtį galima plėsti tik kuo plačiau vykdant socialinio pobūdžio konsultacijas. Turi būti atlikta visų sričių, kuriose numatoma veikti, padėties analizė, sudaromas tikslus veiksmų planas ir aiškiai apibrėžiamos kompetencijos ir pareigos. Visa tai yra gyvybiškai svarbu, nes bet kuri su maisto kainomis susijusi priemonė turi įtakos sudėtingai veiksnių sąveikai. Maistas yra pagrindinė visuomenę telkianti galia; tai yra strategiškai svarbus produktas, kuriuo vartotojas pasitiki. Atsižvelgiant į tai, turi būti sudarytos tokios gamybos sąlygos, kurios nepakenktų ilgalaikiam tvarumui.

1.4 Negalima riboti investavimo į pagrindines prekes, kuris paprastai vyksta per vertybinių popierių biržą. Tačiau turi būti rasta būdų sumažinti veiksnių, kurie neatspindi tikrosios paklausos, padarinius, kadangi jie ardo žemės ūkio produktų tiekimo grandines. ES supranta, kad turi įsipareigojimų, susijusių su maisto tiekimu besivystančioms šalims, tačiau ji neturi pamiršti, kad jos pagrindinis uždavinys yra užtikrinti įvairaus saugaus maisto tiekimą savo piliečiams mažinant priklausomybę nuo pasaulio rinkų ir išsaugant autonomiją.

1.5 EESRK pritaria iniciatyvai dėl žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupės (ALG) įsteigimo, kuri buvo įgyvendinta 2008 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimu (2008/359/EB). EESRK tikisi gerų ALG grupės darbo rezultatų. Vienas svarbiausių ALG grupės uždavinių turėtų būti siekti kuo didesnio žemės ūkio produktų rinkų stabilumo.

2. Komisijos komunikatas

2.1 Sparčiau augant žemės ūkio produktų kainoms per antrąjį 2007 m. pusmetį gerokai padidėjo ir mažmeninės maisto kainos. Savo nuomonę šiuo klausimu Komisija išsakė komunikate „Spręsti kylančių maisto kainų klausimą. Nurodymai dėl ES veiksmų“ (COM(2008) 321 galutinis).

2.2 Komisija mano, kad sprendžiant šį klausimą svarbiausias uždavinys yra nustatyti ir sutvarkyti reglamentavimo ir su konkurencija susijusias problemas. Komunikate, kurį sudaro penkios dalys, analizuojama susidariusi padėtis ir rekomenduojamos priemonės konkrečioms problemoms spręsti.

2.3 Jame teigiama, kad pagrindinių žemės ūkio prekių kainos padidėjo dėl struktūrinių ir laikinų veiksnių. Struktūriniai veiksniai, pvz., pasaulio gyventojų skaičiaus augimas, didėjančios pajamos augančios ekonomikos šalyse ir naujų realizavimo rinkų kūrimas, padidino pasaulinę paklausą.

2.4 „Nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. liepos mėn. maisto (išskyrus alkoholį ir tabaką) kainų infliacija sudarė apie 1,0 procentinį punktą (p. p.) visos infliacijos.“ Be kitų veiksnių, kainų tendencijoms buvo būdingi perdirbto ir neperdirbto maisto kainų kilimo skirtumai, kuriuos lėmė jų sudėtis.

2.5 Komisija mano, kad maisto kainų infliacija ir maisto kainų poveikis bendrai infliacijai per artimiausius dvejus metus sumažės.

2.6 Komisijos nuomone, praėjusiais metais kai kurių šalių nustatyti apribojimai žemės ūkio produktų eksportui buvo labiau žalingi negu naudingi, nes dėl šių apribojimų nebuvo galima teisingai įvertinti rinkos siunčiamų signalų.

2.7 Nuo 2006 m. pradžios investicijų srautai į šias rinkas didėjo: tai rodo bendras nebaigtų išankstinių sandorių sutarčių, kurias turi rinkos dalyviai, skaičius.

2.8 Komunikate pateikiama veiklos rūšių, dėl kurių kyla konkurencijos problemų, lentelė:

· karteliai;

· pirkimo susitarimai;

· perpardavimo kainų palaikymas;

· darbas su vienu tiekėju;

· pardavėjo etikete pažymėti produktai;

· siejimas;

· išimtinio tiekimo susitarimai;

· sertifikavimo programos.

2.9 Remdamasi šia analize Komisija siūlo veiksmų planą maisto tiekimo grandinės veikimui gerinti, kurį sudaro keturios pagrindinės dalys.

2.10 Komisija tikisi, kad 2008 m. pavasarį įsteigtos žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupės rekomendacijos padės siekti didesnio maisto tiekimo grandinės konkurencingumo.

2.11 Kad būtų galima imtis priemonių dėl galimų antikonkurencinių veiksmų, kurie 4 dalyje įvardyti kaip susirūpinimą keliantys veiksniai, pasitelkdama Europos konkurencijos tinklą Komisija tęs dialogą su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis, kad užtikrintų nuoseklų ir gerai suderintą konkurencijos taisyklių vykdymą visoje ES, o tai bus naudinga Europos vartotojams.

2.12 Komisija siūlo peržiūrėti šias nacionalinio ir (arba) ES lygmens taisykles ir praktines priemones, kurios gali kelti problemų maisto tiekimo grandinės veikimui:

· taisykles, kuriomis ribojamas naujų bendrovių dalyvavimas rinkoje;

· taisykles, kuriomis ribojamas įmonių gebėjimas konkuruoti kainomis. Jos turėtų būti peržiūrėtos;

· veiklą, kurią vykdant iškraipomi tiekėjų ir mažmenininkų santykiai. Ji neturėtų būti skatinama.

2.13 Komisija kartu su prekių rinkų reguliuotojais ir glaudžiai bendradarbiaudama su trečiųjų šalių reguliavimo institucijomis (visų pirma su JAV, kur yra svarbiausios biržos) nagrinės, kokių galima būtų imtis priemonių, padedančių mažinti kainų svyravimą žemės ūkio prekių rinkose.

2.14 Remdamasi šia darbo programa ir su tuo susijusiomis priemonėmis, Komisija analizuos galimybę imtis papildomų veiksmų ir siūlo Europos Vadovų Tarybai grįžti prie šio klausimo 2009 m. gruodžio mėn.

3. Bendros pastabos

3.1 Struktūriniai veiksniai, dėl kurių pakilo žemės ūkio produktų kainos, dar kurį laiką išliks; tačiau pastarųjų dvejų metų kainų svyravimai rodo, kad žemės ūkio produktų rinkai bus būdingas vis didesnis kainų svyravimas. Dabartinė ekonominė krizė pasaulio rinkose tiesiog prislopino paklausą, taigi bet kuriuo metu gali pasikartoti 2007 m. viduryje prasidėję procesai, dėl kurių žemės ūkio rinkos yra dar mažiau nuspėjamos. Be to, prisitaikyti prie spekuliacinio manipuliavimo kainomis nulemtos paklausos (o tai nėra tikroji paklausa) yra neįmanoma, nes tam reikėtų tokio lankstumo, kuris būtų nesuderinamas su žemės ūkio gamybos ypatumais ir potencialu.

3.2 Europos Sąjunga yra patyrusi, kad žemės ūkio produktų kainų svyravimai daro poveikį ne tik visam žemės ūkio sektoriui, bet ir – atitinkamai svyruojant maisto kainoms – visiems vartotojams. Staigūs ir dideli svyravimai rodo, kad būtina iš naujo apsvarstyti ES žemės ūkio sektoriaus padėtį. Žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupė yra tinkamas forumas tokiems klausimams svarstyti. Todėl reikia išsiaiškinti: 1) ES žemės ūkio sektoriaus ateitį; 2) kokia vieta žemės ūkio sektoriui bus skirta ES politikoje; taip pat reikėtų apsvarstyti 3) kaip tvarkytis su rinkų atvėrimo pasekmėmis, ir 4) kaip vėl subalansuoti maisto tiekimo grandinės santykius.

3.3 Nors po to, kai buvo pradėta įgyvendinti BŽŪP, jokios pažangos vystant teritorinę specializaciją nebuvo padaryta, aiškių šio reiškinio ženklų pasitaiko tarptautinėse rinkose. Laipsniškai atveriant ES rinkas prekėms iš trečiųjų šalių ES žemės ūkio produktų gamintojai priversti konkuruoti nevienodomis sąlygomis. Dėl to Europos gamintojai užleidžia pozicijas rinkose. Neilgai trukus tokia raida gali sukelti didelę grėsmę Europos kaimo ekonomikai. Atsižvelgdama į visa tai, ES gali vykdyti atviros prekybos politiką tik tada, jei žemės ūkio produktų gamintojams ir toliau bus taikoma įvairiapusė finansinė parama ir teikiamos pakankamos skatinamosios priemonės gamybos lygiui išlaikyti.

4. Konkrečios pastabos

4.1 Žemės ūkio prekių ir maisto produktų kainų raida

4.1.1 Pasibaigus krizei žemės ūkio produktų paklausa turbūt ir vėl didės greičiau nei pasiūla. Todėl šie produktai matyt ir vėl bus patrauklesni rizikos kapitalui. Dėl to kainų svyravimai gali būti beveik tokie pat, kokie buvo per pastaruosius dvejus metus, ypač jei dėl žemės ūkio kainų svyravimų gaunamas pelnas bus didesnis nei tas, kuris gaunamas kitokios finansinės struktūros rinkose. Galimybių, kad tai įvyks pakitus ekonominėms sąlygoms po krizės, yra mažiau nei jų buvo 2007 metais. Vis dėlto artimiausiu metu reikia pasirengti tam, kad kainos ir toliau bus nepastovios.

4.1.2 Kaip yra pabrėžta Europos Parlamento 2009 m. kovo 26 d. priimtoje rezoliucijoje (2008/2175(INI)), žemės ūkio produktų gamintojams ir maisto perdirbėjams atiteks dar mažesnė mažmeninės maisto kainos dalis. Atsižvelgiant į tai, visiškai aišku, kad kainų svyravimų tiekimo grandinės pradžioje poveikis mažmeninėms kainoms bus gana ribotas ir išryškės ne iš karto.

Mažmeninių maisto kainų didėjimą ypač junta tie, kurie didelę savo pajamų dalį skiria maistui. Šis reiškinys glaudžiai susijęs su konkrečios šalies ekonominės raidos lygiu, todėl kylančios maisto kainos didžiausią įtaką turėjo naujųjų ES valstybių narių infliacijai. Šiose mažų pajamų šalyse maistui gali būti skiriama iki 40–50 proc. visų namų ūkio išlaidų.

4.1.3 Artimiausiais metais maisto kainos ir toliau viršys 2002–2006 metų kainų vidurkį, bet nesieks 2007 metų pabaigos lygio. Be to, kainos ir toliau bus itin nepastovios. Per dvejus pastaruosius metus kainos tapo dar labiau priklausomos nuo rinkos informacijos, ir tai yra vienas nemaloniausių pokyčių. Atsižvelgiant į tai, kad informacijos apie abipusius – pasiūlos ir paklausos – veiksnius, srautas, matyt, didės, kainų svyravimai tęsis. Žiniasklaidos vaidmuo šia prasme taip pat yra svarbus, kadangi veiksmingos informacinės sklaidos priemonės akimirksniu pateikia rinkoms informaciją apie tai, kas vyksta pasaulyje.

4.1.4 ES žemės ūkio produktų gamintojai turi būti pasirengę vis didėjančiai maisto paklausai. ES žemės ūkio produktų kiekis turi didėti, o jų kokybė gerėti. Vis dėlto BŽŪP tenka nemaža atsakomybė užtikrinti, kad palaipsnis ES rinkų atvėrimas nepakenktų Europos žemės ūkio maisto sektoriaus konkurencingumui. Europos Sąjungai reikia ilgalaikės žemės ūkio strategijos, kurioje būtų numatyta, kokiu mastu Bendrija turėtų siekti savais pajėgumais užtikrinti įvairių produktų pasiūlą. Vis dėlto turime pripažinti, kad netrukus ES teks importuoti daugybę gaminių.

4.2 Spekuliavimo maisto prekių kainomis vaidmuo

4.2.1 Vykdant apsikeitimo sandorius, bankų ir multinacionalinių įmonių junginių veiklą, nuolat didėja kapitalo dalis iš įvairių pensijų, investicinių ir valstybinių turto fondų. Jie yra tokio dydžio, kad daro nemažą įtaką toms rinkoms, kuriose vykdoma jų veikla. Negaudami patenkinamų rezultatų iš tradicinių investicijų, jie pasirenka prekių rinkas.

4.2.2 Spekuliacinių didelę riziką turinčių investicijų poveikis kainoms yra ne ilgalaikis, o trumpalaikis. Svarstant žemės ūkio klausimus reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į šią tendenciją, bet ir apskritai į finansinių rinkų raidą. Finansinių rinkų produktai, kurie sukelia didelius žemės ūkio produktų kainų svyravimus neatspindėdami realių produktų srautų, daro neigiamą poveikį kainų kaitai fizinėse rinkose.

4.3 Maisto tiekimo grandinės veikimas

4.3.1 Komisijos dokumente šiuo klausimu (SEC(2008) 2972) nurodoma, kad yra glaudus ryšys tarp žemės ūkio rinkose per pastaruosius dvejus metus įvykusių pokyčių ir maisto tiekimo grandinės sutrikimų. Žemės ūkio produktų kainų paskirstymas tiekimo grandinėje aiškiai parodo kiekvienos grandinės jungties gebėjimą apginti savo interesus.

4.3.2 Konkurencijos institucijos, kurios ketina įvertinti konkurencijos teisės aktų neatitinkančio konsolidacijos proceso poveikį maisto tiekimo grandinei, gali patekti į keblią padėtį. Svarbu reaguoti į antikonkurencinius veiksmus ir konkurencingumo problemas, kylančias tarp žemės ūkio maisto tiekėjų ir prekybos grandies gamybos grandinėje – į tai atkreipė dėmesį Komisija, – kad būtų prisitaikyta prie realių ekonominių ir rinkos sąlygų. Komisija pabrėžė, kad visoje ES turi būti užtikrintas nuoseklus, gerai suderintas konkurencijos taisyklių vykdymas. Gana fragmentinis maisto tiekimo grandinės pobūdis užtikrina, kad individualūs sandoriai nedarys antikonkurencinio poveikio bendrajai rinkai. Šiame dokumente aptariama veikla rodo, kad tam tikras koncentracijos lygis kai kuriose šalyse ir kai kurių prekių rūšių atveju gali turėti itin didelį antikonkurencinį poveikį. Vystantis perdirbimo pajėgumams, kurie dėl masto ekonomijos gali sukurti vyraujančią padėtį konkrečių prekių rinkoje, gali būti apribotas vartotojų pasirinkimas, o mažosios ir vidutinės įmonės gali būti išstumtos iš rinkos. Tokia padėtis tampa ypač akivaizdi sustiprėjus pastangoms daryti įtaką pardavėjo etikete pažymėtomis prekėmis. Tačiau dėl šiuo metu bendrovių komercinėje politikoje vyraujančio dėmesio kainų konkurencingumui gali sumažėti maistinė produktų vertė. Nors maisto saugos lygis didėja, sudedamosios natūralios medžiagos keičiamos dirbtinėmis, mažesnę vertę turinčiomis medžiagomis, vadinasi, maisto produktai vis dažniau nebepatenkina vartotojų poreikių gauti aukštos kokybės maistą.

4.3.3 Siūlome, kad didžiųjų mažmeninės prekybos organizacijų taikomi kompensavimo būdai būtų įtraukti į 1 lentelėje pateiktą antikonkurencinės veiklos rūšių sąrašą. Taikant tokius būdus tampa įmanoma atsieti, viena vertus, tiekėjų kainas nuo realių sąnaudų ir, kita vertus, mažmenininkų mokamas kainas nuo vartotojų mokamų kainų. Esant tokiai padėčiai, nustatomos nerealiai žemos referencinių kainų ribos – daug žemesnės nei galėtų būti, jei būtų didinamas našumas. Antikonkurencinė veikla, pavyzdžiui, karteliai ir išimtinio tiekimo susitarimai, yra visiškai nepriimtini, taip pat nėra priimtinas naudojimasis dominuojančia padėtimi diktuojant vienašališkas sąlygas tiekėjams. Tuo pačiu, pritaikius tokį dvigubo pelno maržos būdą, kai nemažą mažmenininkų pelno maržos dalį sudaro ne tik supirkėjų, bet ir tiekėjų grąžinamosios išmokos, nebeaiškios tampa komercinės pelno maržos ir sudaromos sąlygos pajamų, gautų iš maisto tiekimo grandinės, paskirstymo iškraipymams. Tai yra antikonkurencinė veikla, kuria tiekėjai verčiami prisitaikyti prie kainos, turinčios mažai bendro su gamybos išlaidomis.

4.3.4 EESRK visiškai pritaria Komisijos reiškiamam susirūpinimui dėl tam tikros antikonkurencinės veiklos, kuri gali sutrikdyti maisto grandinės veikimą. Atsižvelgiant į tai, aiškėja, kad pusiausvyros tarp gamintojų, perdirbėjų ir mažmenininkų nebuvimas turi sulaukti didesnio dėmesio. Galios koncentracija grandinės pabaigoje sudaro sąlygas mažmenininkams užimti dominuojančią padėtį gamintojų bei perdirbėjų atžvilgiu ir piktnaudžiauti savo padėtimi, o tai nėra gerai. Todėl, mūsų nuomone, vartotojų gerovei užtikrinti reikia, kad būtų siekiama ne tik trumpalaikio, bet ir ilgalaikio kainų � sumažinimo, atsižvelgiant ir į tiesioginį, ir į netiesioginį poveikį, nes tik taip bus galima išvengti tiekėjų patiriamų finansinių sunkumų, inovacijų trūkumo, sumažėjusių pasirinkimo galimybių ir netgi – po ilgesnio laiko – aukštų kainų.

5. Veiksmų planas tiekimo grandinės veikimui gerinti

5.1 Tinkamo pajamų paskirstymo atskiriems tiekimo grandinės etapams užtikrinimas yra labai sudėtingas uždavinys, kurio įvairūs aspektai reikalauja plataus masto įsikišimo į rinkos procesus. Vis dėlto tokios priemonės yra būtinai reikalingos norint, kad Europos maisto produktai būtų iš tikrųjų konkurencingesni.

5.1.1 EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas siekti rinkos skaidrumo. Visada pravartu stengtis geriau suprasti, kaip veikia rinka ir koks vaidmuo tenka skirtingoms grandinės grandims. Taip pat labai svarbu atlikti išsamią šios grandinės analizę, kad valdžios institucijos galėtų prireikus imtis atitinkamų priemonių, jeigu grandinė sutrinka arba joje atsiranda trūkumų. Todėl EESRK visiškai pritaria veiksmams, kurie siūlomi Komisijos komunikate, ir ligi galo bendradarbiaus jį įgyvendinant.

Vis dėlto Komisija turėtų atkreipti dėmesį, kad kiekvieno sektoriaus ir netgi šalies sąlygos skiriasi, taigi skiriasi ir kainas lemiantys veiksniai, kurie yra ne statiški, o veikiau dinamiški.

Visos Komisijos pastangos sumanyti ir sukurti maisto kainų ir visos grandinės pajamų paskirstymo nuolatinę stebėsenos priemonę turėtų remtis pirmiau nurodytais faktais, o šio darbo rezultatai turėtų būti laikomi veikiau nuoroda nei neginčytina tiesa.

5.1.2 Maisto tiekimo grandinė gali tapti labiau konkurencinga tik atsiradus glaudesniam bendradarbiavimui pačios grandinės viduje. Juk jau pats terminas „grandinė“ reiškia, kad kiekviena grandis tiesiogiai susijusi tik su kaimyninėmis grandimis, tačiau tikras veiksmingumas gali būti užtikrintas tik tuo atveju, jei jos visos veikia kartu dėl bendro intereso. Jei iš tikrųjų norime, kad sąlygas, kurioms esant veikia maisto tiekimo grandinė, nustatytų vartotojų, perkančių prekes, poreikiai, grandinės dalyviai turi rimtai susimąstyti.

5.1.3 Europos Sąjunga turi pripažinti, kad daugybė Komisijos komunikate aptariamų veiksnių negali būti nagrinėjami taikant konkurencijos politikos priemones. Konkurencijos teisės aktų suderinimas ir konkurencijos institucijų bendradarbiavimas yra veiksmingi tik sprendžiant įprastas antikonkurencinės veiklos (pavyzdžiui, kartelių ir klaidinančios reklamos) bylas. Patirtis rodo, kad konkurencijos įstatymas nėra tinkama priemonė sprendžiant 1 lentelėje nurodytas situacijas dėl pernelyg sudėtingos suinteresuotųjų subjektų tarpusavio priklausomybės. Kai kurių mažmeninės prekybos tinklų poveikis rinkai nėra toks, kad pateisintų konkurencijos institucijų įsikišimą Bendrijos lygmeniu; tačiau svarbu tai, kad tiekėjams priklausomumas nuo atskirų mažmenininkų ir supirkimų centrų tapo lemiamu jų sugebėjimo išlikti rinkoje veiksniu. Mažmenininkų ir tiekėjų bendradarbiavimas tapo vienpusis.

Tuo tarpu griežtesnės sankcijos pagal konkurencijos teisę galėtų būti veiksmingos atgrasant nuo veiklos, klaidinančios vartotojus.

Artimiausiais metais toliau bus tęsiami darbai, skirti vartotojų apsaugos nuostatoms pervarstyti. Tai susiję su maisto produktų, kurie labiau atsiveriant rinkoms patenka iš trečiųjų šalių į bendrąją rinką, kokybe ir tokių maisto produktų gamybos sąlygomis. Be kitų dalykų, didėjantis importas rodo, kad vis didesnis dėmesys kreipiamas į kainas ir mažesnes išlaidas maistui. Tačiau visa tai neatsiejama nuo padidėjusios rizikos, kad maistas bus mažiau saugus ir sumažės vartotojų apsauga, nes daug importuojamų produktų atkeliauja iš regionų, kuriuose maisto gamybos kultūra yra daug menkesnė nei Europoje.

5.1.4 Kištis į mažmenininkų komercinę politiką yra gana sudėtinga. Vis tik turėtume nustatyti visus galimus etapus, kurie sudarytų sąlygas pakeisti didžiųjų mažmeninės prekybos įmonių komercinę politiką ir didžiausią dėmesį skirti ne kainų sumažinimui (arba, kai kuriais atvejais, žemiausios kainos suderėjimui). Tik taip bus galima sutvarkyti šiuo metu išbalansuotą maisto tiekimo grandinėje gaunamų pajamų paskirstymą, nes visa tai irgi daro poveikį vartotojui.

5.1.5 Europos Sąjungos veikla koreguojant maisto tiekimo grandinės nesklandumus ir siekiant jos veiksmingumo bus sėkminga tik tuo atveju, jei jai bus pateikiama būtina informacija. Kitas svarbus ES uždavinys – didinti informuotumą, kad Europos vartotojai prieš priimdami sprendimus turėtų daugiau informacijos. Vartotojai yra svarbiausia Europos žemės ūkio ir maisto pramonės gyvavimo ir tvaraus vystymosi grandis. Padidinus Europos vartotojų informuotumą būtų galima įgyvendinti vieną svarbiausių Bendrijos principų – teikti pirmenybę Bendrijos prekėms, nes tai yra principas, kuris neišvengiamai likdavo nuošalyje vykstant GATT ir PPO deryboms.

Kuriant stebėsenos priemones, reikėtų nepamiršti rinkos operatoriams skirtų skatinamųjų priemonių, kad sistemai būtų pateikiama patikima informacija. Pavyzdžiui, tai gali būti mokesčių tikrinimas, mokesčių lengvatos ir subsidijos. Tikėtis, kad skaidrumo principo bus laikomasi savanoriškumo pagrindu, nėra realu.

5.1.6 Kad būtų sumažinti neigiami spekuliacijos padariniai, reikėtų apsvarstyti reglamentavimo galimybę, jei norime užtikrinti, kad vertybinių popierių rinkoje būtų leidžiama sudaryti tik tokius sandorius, kurie turi tikras garantijas dėl prekių, ir kad viskas vyktų ne taip, kaip dabar, kai dabartinė rinkų veikla sudaro sąlygas tam, kad labai riboti prekių srautai darytų pakankamai didelę įtaką rinkos kainoms, o tai savo ruožtu sukelia kainų svyravimus fizinėse rinkose.

5.1.7 Trumpesnės maisto tiekimo grandinės

Sumažėjus tarpininkų tarp žemės ūkio produktų gamintojų ir vartotojų, ši grandinė veiktų geriau. Imant pavyzdį iš programų tiekti pieną ir vaisius į mokyklas, turėtų būti skatinami tiesioginiai gamintojų ir vartotojų ryšiai. Vienas aiškiausių tokios veiklos kelių yra skatinimas rengti tradicinius ūkininkų turgus. Tai padėtų išsaugoti kaimišką gyvenseną ir verstis turint nedidelius ir vidutinio dydžio ūkius, nekalbant apie kitus naudingus dalykus.

2009 m. lapkričio 5 d., Briuselis

_____________

- -

NAT/437 – CESE 1704/2009 (EN) LS/am/LS/MD/mg/dt .../...

NAT/437 – CESE 1704/2009 (EN) LS/am/LS/MD/mg/dt