* *

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1 EESRK mano, kad strategiškai svarbu sukurti bendrą, skaidrią ir išsamią kreditų prieinamumo reguliavimo sistemą.

1.2 EESRK prašo Europos Komisijos rasti geriausius būdus, kaip panaikinti dabartinės reguliavimo sistemos spragas, visų pirma skirti dėmesį siūlomiems kredito produktams, klaidinančiai reklamai, taikomų sąlygų skaidrumui, kredito tarpininkams, nevienodai informacijai ir suinteresuotųjų subjektų finansiniam raštingumui.

1.3 EESRK ragina valstybes nares įsteigti nesąžiningos komercinės veiklos priežiūros institucijas ir joms suteikti specialius įgaliojimus kreditų srityje.

1.4 EESRK rekomenduoja išplėsti Bendrijos skubaus keitimosi informacija sistemą (RAPEX) į ją įtraukiant pavojingus Europos finansų ir kreditų rinkos produktus.

1.5 EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares išsamiau išnagrinėti neteisėtos ir (arba) nusikalstamos veiklos kreditų srityje klausimą, visų pirma skirti dėmesį grobuoniškiems bei lupikiškiems veiksmams ir konkrečioms su Europos teisingumo erdve susijusioms iniciatyvoms.

1.6 EESRK rekomenduoja nustatyti specialias Europos Sąjungos taisykles, kurios būtų taikomos įvairiems kredito tarpininkų tipams ir kuriomis būtų nustatytos apibrėžtys, reikalavimai ir tarpininkų elgesio įpareigojimai, neatsižvelgiant į parduodamą produktą ir į tai, ar kreditų veikla vykdoma kaip pirminė, ar kaip papildoma veikla.

1.7 EESRK rekomenduoja nustatyti specialias veiklos, praktikos ir veiksmų priežiūros taisykles, skirtas veiklos vykdytojams, pavyzdžiui, prekybos agentams, kuriems tarpininkavimas yra papildoma jų veiklos dalis.

1.8 EESRK ragina, remiantis profesionalumą, riziką ribojančias taisykles ir etikos laikymąsi apimančiais Europos veiklos standartais, nustatyti reikalavimus dėl įvairių finansų ir kredito tarpininkų registravimo Europos nacionalinių registrų tinkle; į reikalavimus turėtų būti įtrauktos Bendrijos taisyklės dėl teisės atėmimo verstis šia veikla tiems, kurie piktnaudžiauja arba užsiima neteisėta veikla ar kurių elgesys daro žalą vartotojui.

1.9 EESRK mano, kad svarbu ištirti galimybę pradėti taikyti finansiniams ir kredito produktams Bendrijos taisykles dėl atsakomybės, kuri apibrėžta Direktyvoje 85/374/EEB ir vėlesniuose jos pakeitimuose, jas iš dalies pakeičiant ir atitinkamai patikslinant.

1.10 EESRK rekomenduoja Europos rinkai pasiūlyti „sertifikuotų“ ir „standartizuotų“ kredito produktų grupes, kurios papildytų esamą produktų pasiūlą, ir tokiu būdu skatinti didesnį skaidrumą ir sąžiningesnę konkurenciją vartojimo kreditų srityje tiek jų teikimo, tiek ir pačių produktų požiūriu.

1.11 EESRK mano, kad būtina organizuoti Europos informavimo ir švietimo kampaniją, skirtą vartotojams, vartotojų asociacijoms ir jiems padedantiems specialistams dėl su kredito ir finansinėmis paslaugomis susijusių vartotojų teisių, ir vystyti Europos teisminių ir neteisminių ginčų sprendimo priemonių tinklus (alternatyvius ginčų sprendimų būdus (angl. ADR)1.

1.12 EESRK mano, kad svarbu, sutarus su valdžios institucijomis, sukurti ir skatinti pilietinės visuomenės tinklus, kurie analizuotų ir stebėtų su kreditu ir pernelyg dideliu įsiskolinimu susijusius socialinės atskirties ir skurdo atvejus ir teiktų pagalbą.

1.13 EESRK ypač rekomenduoja Europos lygiu nustatyti bendras įsiskolinimo atvejų sprendimo procedūras, kurių pagrindu būtų taip pat vykdomos visuomeninės pramos ir (arba) pagalbos įsiskolinusiems asmenims iniciatyvos.

1.14 Komitetas ragina Europos Komisiją atlikti oficialų tyrimą ir nustatyti, ar galima įvesti išsamias Europos lygmens nuostatas dėl lupikavimo ir kaip tai padaryti, kartu prašo aiškiau apibrėžti bendrus principus ir pagrindą, kuriais remiantis būtų nustatytas Europos palūkanų normų intervalas, rodantis lupikavimo atvejį.

1.15 EESRK rekomenduoja įvesti bendras procedūras, kuriomis būtų skatinamos nacionalinės kovos su lupikavimu sistemos, koordinuojamos remiantis Europos reguliavimo sistema.

1.16 Komitetas prašo griežtai Europos Sąjungos lygiu reglamentuoti kredito kortelių išdavimą, kad būtų išvengta piktybiškų ir įsiskolinimą skatinančių veiksmų, bei siekti, kad būtų privaloma tvarka sudaromos kredito ribą nustatančios kredito kortelės turėtojo ir išdavėjo sutartys.

1.17 Bendrijos teisės aktais turėtų būti užtikrinta visiška ir skaidri kliento pateiktų duomenų naudojimo, visų pirma interneto tinkle, apsauga visoje ES teritorijoje.

1.18 EESRK mano, kad labai svarbus vartotojų informavimas ir švietimas, įskaitant bendrojo lavinimo mokymo programas ir pedagoginius metodus, ir rekomenduoja skatinti ir remti pilietinės visuomenės iniciatyvas, kurių tikslas – informacijos skaidrumas ir aiškumas.

1.19 Be to, Komitetas pataria paankstinti Direktyvos 2008/48/EB veiksmingumo įvertinimo terminą (pirmąjį vertinimą numatyta atlikti 2013 m. birželio 12 d.) ir vertinimus atlikti ne kas penkeri, o kas treji metai.

2. Įžanga

2.1 Reaguojant į pasaulinę finansų krizę, pirmiausia dėmesys buvo skiriamas tam, kaip atkurti finansų rinkų stabilumą ir likvidumą, vėliau – kaip tą stabilumą sustiprinti ir atnaujinti reguliavimo sistemą, siekiant išvengti rinkų žlugimo ateityje.

2.2 Kadangi šis procesas dar vyksta ir jį reikia paspartinti, EESRK tvirtai mano, kad šiuo metu būtina skirti visas jėgas sugrąžinti Europos piliečių pasitikėjimą finansų ir kreditų sistema ir nuraminti visuomenę dėl įvairių galimybių gauti kreditus.

2.3 Finansų krizė sukėlė ekonomikos krizę, dėl kurios šiuo metu naikinama daug darbo vietų, silpnėja ekonominė veikla ir mažėja asmenų ir namų ūkių pajamos.

2.4 Tokiomis aplinkybėmis daugėja įsiskolinimo atvejų, ryškėja socialinė ir finansinė atskirtis bei didėja skurdas2.

2.5 Vartotojams ir namų ūkiams kreditas yra svarbi priemonė, leidžianti pirkti prekes, būtinas normaliam ir darniam gyvenimui. Šiuo požiūriu prieinamas kreditas yra svarbi socialinės įtraukties priemonė.

2.6 Tačiau kredito nereikėtų pervertinti ir laikyti vartotojo ar namų ūkio pajamų pakaitalu ar papildymu.

2.7 Didžiausias ekonominės, fiskalinės ir socialinės politikos iššūkis yra užtikrinti atsakingą naudojimąsi galimybe gauti kreditą nesukuriant priklausomumo padėties.

2.8 Šiam tikslui pasiekti reikalinga reglamentavimo sistema, kuri leistų išvengti neatsakingo skolinimo ir skolinimosi ir padėtų kovoti su visomis nesuderintos informacijos tarp skolintojų ir vartotojų formomis.

3. Nuomonėje svarstomi klausimai

3.1 Nuomonėje aptariami su kreditais susijusio piktnaudžiavimo ir neteisėto kredito atvejai, su kuriais susiduria vartotojai ir kurie prisideda prie socialinės atskirties ir skurdo didinimo. Nuomonėje nenagrinėjami specifiniai klausimai, kurie jau buvo aptarti kitose EESRK nuomonėse.

3.2 Šios nuomonės tikslas – išnagrinėti dabartinę reguliavimo sistemą ir nustatyti spragas, dėl kurių susidaro sąlygos piktnaudžiauti, ir pateikti galimus sprendimus Europos ir nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, nuomonėje nenorima apsiriboti tik pirmine neteisėtų atvejų, nepatenkančių į dabartinę reguliavimo sistemą, analize, net jei apie šiuos atvejus mažai žinoma ir jie sunkiai išsprendžiami, panašūs į piktnaudžiavimo atvejus ir yra dažnai iš jų išplaukiantys. Galiausiai nuomonėje norima nurodyti, kokio vaidmens galėtų imtis pilietinė visuomenė sprendžiant nustatytas problemas.

3.3 Neseniai vykusiame viešajame klausyme3 Komisija teigė, „Finansų krizė parodė, kokią žalą vartotojams, kredito įstaigoms, finansų sistemai ir ekonomikai bendrai gali padaryti neatsakinga skolinimo ir skolinimosi praktika. Todėl mes pasiryžę pasimokyti iš dar nepadarytų, bet galimų klaidų ir užtikrinti, kad skolinimas ir skolinimasis vyktų atsakingai“ (Charlie McCreevy, Komisijos narys, atsakingas už vidaus rinką). Per tą patį klausymą Komisija teigė: „Mūsų pareiga atvirai įvertinti pavojingus mechanizmus, kurie paskatino neatsakingus skolinimo ir skolinimosi veiksmus, dėl kurių dabar finansiškai kenčia daugelis mūsų piliečių“ (Meglena Kuneva, Komisijos narė, atsakinga už vartotojų reikalus).

3.4 Nuomone taip pat siekiama prisidėti prie geresnio bendrosios rinkos veikimo, t. y. įvertinti, kokius sprendimus galima pasiūlyti Bendrijos lygmeniu ir kokius sprendimus galima pasiūlyti valstybių narių lygmeniu, tačiau, kurie kartu būtų ir bendros sistemos dalis. EESRK mano, kad sprendžiant viršnacionalinius klausimus sprendimus reikia teikti tokiu lygmeniu, kad būtų išvengta bendrosios rinkos fragmentacijos.

4. Dabartinės reguliavimo sistemos. Spragos ir galimi veiksmai

4.1 Pagrindinis Europos teisės aktas vartojimo kreditų sutarčių srityje yra Direktyva 2008/48/EB („Direktyva dėl vartojimo kredito sutarčių“ – VKD). VKD užtikrinamas maksimalus reguliavimas, kitaip tariant, valstybės narės negali toliau taikyti ar įvesti skirtingo nacionalinio reguliavimo, net jei toks reguliavimas vartotojams suteiktų geresnę apsaugą. Direktyvoje nustatyta bendra vartotojų teisių sistema vartojimo kreditų srityje, tačiau ji netaikoma hipotekiniams kreditams.

4.2 Šią sistemą papildo Direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu, kurioje nustatytos bendros apibrėžtys ir už nesąžiningą komercinę veiklą taikomos sankcijos. „Finansinių paslaugų“ srityje direktyvoje nustatytas būtiniausias reguliavimas, tai reiškia, kad valstybės narės gali įvesti labiau ribojančias ar griežtesnes vartotojų apsaugos taisykles.

4.3 Hipotekiniai kreditai nereglamentuojami jokiu Europos teisės aktu. Nacionalinės taisyklės hipotetinių kreditų srityje skiriasi atsižvelgiant į kultūros ir vidaus rinkų skirtumus. Tačiau sudarytas Europos praktikos kodeksas dėl vartotojams teiktinos ikisutartinės informacijos ir naudojamas standartinis informacijos lapas (ESIS). Tačiau šis kodeksas yra savanoriškai taikoma priemonė, kurios taikymas labai ribotas.

4.4 EESRK pripažįsta, kad dabartinėse taisyklėse pateikiama įvairių sprendimų, kuriuos galima taikyti piktnaudžiavimo suteikiant kreditą atvejais. Tačiau yra didelių trūkumų, kuriuos įveikti reikia Europos lygiu. Taigi, nacionalinės ir Europos institucijos dar turi nemažai ką nuveikti, įskaitant taisykles dėl sankcijų ir taisyklių įgyvendinimą.

4.5 EESRK be kita ko mano, kad finansų krizė sudėtingumą visų pirma lėmė tai, kad kredito ir finansų sektoriaus darbuotojai buvo verčiami parduoti kuo daugiau. Dėl spaudimo vykdyti vis didesnius pardavimo tikslus neatsižvelgiant į tai, ar siūlomi produktai atitinka vartotojo profilį, rizikingų produktų su akcijų paketais įsigyjo tiek įmonės, tiek privatūs asmenys, o kai kuriais atvejais ir savivaldos institucijos.

4.6 Komitetas mano, kad viena tokio reiškinio priežasčių – skatinimo ir premijų sistemos, taikomos finansų įstaigų vadovams, kurie kartais gaudavo neproporcingai didelį užmokestį: didžiosiose finansų įstaigose tarnautojas per metus uždirbdavo 400 kartų mažiau nei ir generalinis direktorius. Nepaisant skambių ES valstybių ir vyriausybių vadovų pasižadėjimų ir pareiškimų, EESRK negali teigti, kad buvo įgyvendintos veiksmingos ir konkrečios priemonės šioms problemoms spręsti.

4.7 Visų pirma, dabartinėje reguliavimo sistemoje vartojimo kredito sutarčių srityje nėra reikalavimo pritaikyti pasiūlą prie vartotojų poreikių. Direktyvoje 2008/48/EB (8 straipsnis) numatomas tik reikalavimas įvertinti vartotojo kreditingumą. 5 straipsnyje paprasčiausiai nustatyta, kad kreditoriai pateikia vartotojui pakankamai paaiškinimų, kuriais remiantis jis galėtų įvertinti, ar siūloma kredito sutartis atitinka jo poreikius, ir prireikus paaiškintų ikisutartinę informaciją, siūlomų produktų esmines savybes ir galimą jų konkretų poveikį vartotojui; valstybėms narėms suteikta tam tikra veiksmų laisvė konkrečiai taikyti šias nuostatas, tačiau straipsnyje nėra nustatytų taisyklių dėl produktų pritaikymo prie vartotojo poreikių.

4.8 Dėl šios taisyklės nebuvimo susidarė sąlygos piktnaudžiauti, t. y. siūlyti vartotojams produktus kartais nesuderintus su jų poreikiais. Taip būna tuomet, kai yra sąlygos gauti tik vienos rūšies kreditą arba kai beatodairiškai teikiamos kredito ir (arba) debeto kortelės (kaip komercinės veiklos dalis) pirkti tam tikruose prekybos centruose.

4.9 Šiuo klausimu EESRK pabrėžia, kad būtina ir toliau skirti kredito kortelių išdavimą ir komercinių prekių platinamą bei su tuo susijusią reklaminę veiklą.

4.10 Reklaminės informacijos klausimu dabartiniuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl tipinės informacijos, teiktinos prieš sudarant kredito sutartis (Direktyva 2008/48/EB, 4 ir kiti straipsniai), tačiau nėra konkrečių nurodymų dėl klaidinančios ir agresyvios arba apskritai įsiskolinimą galinčios paskatinti praktikos4.

4.11 EESRK supranta, kad rinkos ekonomikoje pati rinka turėtų nustatyti tinkamą pasiūlos ir paklausos kiekybinę ir kokybinę pusiausvyrą. Tačiau kai rinka nesugeba pateikti tinkamų sprendimų, turi įsikišti valdžios institucijos ir jos yra atsakingos už tai, kad būtų pateikti sprendimai, suderinti su socialiniais poreikiais.

4.12 EESRK mano, kad viena iš galimybių yra Europos rinkai pasiūlyti atitinkamų „sertifikuotų“ ar „standartinių“ kredito produktų grupes. Tokie produktai galėtų papildyti šiuo metu siūlomus produktus. Vartotojams būtų suteikta galimybė lengviau rasti jiems priimtinesnį ir jų poreikius geriau atitinkantį produktą5.

4.13 Taigi, EESRK mano, kad Komisija turėtų išsamiau ištirti teisinius ir procedūrinius pagrindus, kurie leistų Europos rinkoje užtikrinti didesnį skaidrumą naudojant „sertifikuotus“ ar „standartinius“ kredito produktus ir įdiegti skubaus keitimosi informacija sistemą, kad būtų galima stebėti pavojingų finansinių ir kredito produktų platinimą Europoje.

4.14 Kita vertus, labai svarbu išsamiau aptarti kredito teikėjų atsakomybės klausimą, kad būtų ribojamas vartotojų poreikių neatitinkančių produktų kiekis. Tuo tikslu reikia Europos lygiu nustatyti bendras per didelio įsiskolinimo problemų sprendimo procedūras, kurios apimtų ir paramos ar pagalbos tokių problemų – taip pat ir dėl skolintojų piktnaudžiavimo – turintiems žmonėms veiksmus.

4.15 Kita sritis, kuria nepasirūpinta Europos teisės aktuose, yra lupikavimas. Lupikavimas reguliuojamas kai kuriose valstybėse narėse (Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje), bet ne visose.

4.16 Beje, pastarojo meto tyrimai6 rodo, kad lupikavimo reguliavimas gali turėti teigiamą poveikį kovojant su socialine atskirtimi ir skurdu, taip pat ir su piktnaudžiavimu.

4.17 EESRK mano, kad Komisija turėtų atlikti oficialų tyrimą ir nustatyti, ar įmanoma ir kaip įdiegti išsamias Europos lygio nuostatas dėl lupikavimo. Komiteto manymu, reikėtų konkrečiau apibrėžti bendrus principus ir parametrus, kuriais remiantis būtų nustatytas Europos palūkanų normų intervalas, rodantis lupikavimo atvejį.

4.18 EESRK laikosi nuomonės, kad siekiant įtvirtinti daugiametę tam tikrų valstybių narių patirtį ir ja pasinaudoti būtų naudinga sukurti Europos reguliavimo sistemą nacionalinėms kovos su lupikavimu ir pagalbos nuo jo nukentėjusiems asmenims sistemoms skatinti.

4.19 EESRK pripažįsta, kad dauguma piktnaudžiavimo kredito srityje atvejų susiję su kredito tarpininkų ir vartotojų santykiais.

4.20 Šioje srityje Europos Parlamentas pareikalavo7 Bendrijos sistemos, kad laikantis principo „tas pats verslas, ta pati rizika, tos pačios taisyklės“ būtų aiškiau apibrėžta ir suderinta kredito tarpininkų atsakomybė ir prievolės siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą ir išvengti neskaidrios pardavimų praktikos ir netinkamų reklamavimo formų, kurios didžiausią žalą daro labiau pažeidžiamoms ir mažiau informuotoms vartotojų grupėms. EESRK tam pritaria ir mano, kad tokia sistema leistų normalizuoti rinkos pasiūlą ir duoti griežtesnį atkirtį piktnaudžiavimui, neatsakingam tarpininkavimui kredito srityje ir nusikalstamai lupikautojų veiklai.

4.21 EESRK mano, kad sukūrus kredito tarpininkų registrą būtų galima užtikrinti skaidrumą, patikimumą ir profesionalumą, jei bus laikomasi privalomų registracijos reikalavimų ir bus vykdoma kontrolė, kurią atliktų organizacijos, susidedančios iš profesionalių sektoriaus asociacijų, finansinių tarpininkų ir (arba) brokerių ir vartotojų asociacijų atstovų, prižiūrint priežiūros institucijoms, jei bus apibrėžtas suspendavimo, išbraukimo ar teisės teikti paslaugas atėmimo pagrindas, taip pat bendroji ir individualioji atsakomybė teisme įrodžius patirtą žalą.

4.22 Tokia praktika, kaip, pavyzdžiui, tekstiniais pranešimais teikiami kreditai, kurių tikslinė grupė yra jaunimas, „lengvos“ paskolos telefonu, planuojamomis būsimomis pajamomis grindžiami kreditai ir beatodairiškai siūlomos kredito ar debeto kortelės, sudaro sąlygas piktnaudžiavimui. Su ja reikia kovoti visomis įmanomomis priemonėmis. Kalbant apie tokius atvejus, Direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu yra numatyta įvairių galimų su neatsakingu skolinimu susijusių problemų sprendimų, kuriuos galima pritaikyti ir panaudoti taip pat ir vartojimo kredito sutarčių reglamentavimui.

4.22.1 EESRK prašo griežtai reglamentuoti kredito korteles išduodančias finansines bendroves (specialūs pasiūlymai, leistinas įsiskolinimo lygis, potencialaus kortelės savininko amžius, sąskaitos išrašų skaidrumas) kad būtų išvengta grobuoniškų, per didelį įsiskolinimą galinčių paskatinti veiksmų.

4.22.2 Visų pirma su kortelės savininku turi būti tariamasi nustatant kredito kortelėms suteikiamą kredito ribą. Vėliau minėtos kredito ribos turėtų būti didinamos tik aiškiu kredito kortelės savininko ir ją išdavusios bendrovės susitarimu.

4.1 Tačiau norint, kad teisės aktai būtų veiksmingi, juos reikia taikyti griežčiau8. Atsižvelgiant į naują dėl pasaulinės finansų krizės susidariusią padėtį, EESRK pataria paankstinti Direktyvos 2008/48/EB veiksmingumo įvertinimo terminą (pirmąjį vertinimą numatyta atlikti 2013 m. birželio 12 d.) ir vertinimą atlikti ne kas penkeri, o kas treji metai. Kalbant konkrečiai apie nesąžiningą komercinę veiklą kredito srityje, EESRK nuomone, valstybės narės turėtų sukurti rinkos priežiūros institucijas, turinčias atitinkamus ir specialius įgaliojimus ir techninių išteklių kreditų srityje.

4.23.1 EESRK prašo sustiprinti reglamentavimo sistemą, kad būtų užtikrinta visiška ir skaidri kliento pateiktų duomenų, visų pirma gautų internetu arba elektroniniu paštu, naudojimo apsauga.

4.2 Hipotekinio kredito atveju, EESRK nuomone, reikėtų, laikantis ankstesnėse Komiteto nuomonėse šia tema9 nurodytų atsargumo priemonių, numatyti galimybę Europos standartinį informacijos lapą (ESIL) ir nuorodas į palūkanų normas padaryti privalomus ir hipotetinio kredito tarpininkams, kaip kad numatyta Direktyvoje dėl vartojimo kredito sutarčių. Tai paskatintų glaudesnę Europos hipotekinio kredito rinkos integraciją ir padėtų užtikrinti visuotinę vartotojÀ ³ ir namų ūkių apsaugą.

4.3 Kalbant apie konsultavimo vartojimo kredito klausimais paslaugas, EESRK ragina remti pilietinės visuomenės organizacijas, visų pirma vartotojus, kad jie plėtotų tokio pobūdžio veiklą ir kreditą ketinantys imti vartotojai tokiu būdu galėtų gauti objektyvią, skaidrią ir profesionalią nuomonę, ar siūlomi produktai atitinka jų konkrečius poreikius.

4.4 EESRK pabrėžia, kad reikėtų reglamentuoti konsultacijų kredito klausimais teikimą siekiant visų pirma užtikrinti, kad ir skolintojai, ir tarpininkai išlaikytų aukštą skaidrumo ir nepriklausomumo lygį.

4.5 EESRK mano, kad norint išspręsti šiuos klausimus būtina nuosekli ir vienoda bendra Europos Sąjungos reguliavimo sistema, kurios principai ir taisyklės būtų taikomi visiems kredito produktams.

1. Piktnaudžiavimas ir (arba) neteisėta veikla teikiant kreditus

1.1 EESRK mano, kad taip pat reikėtų spręsti ir viso už netikrų tarpininkų ir finansinių paslaugų bendrovių besislepiančio pasaulio, kuriam būdinga grobuoniška ir lupikiška praktika, neatsiejama nuo nusikalstamos veiklos, vykdomos nustatant palūkanų normas ir prievartaujant turtą, problemą. Šiai veiklos kategorijai be kitų galima priskirti ir tokius atvejus kaip:

- neteisėtas skolinimas vartotojams ir namų ūkiams, kurie patiria sunkumų ir jau viršijo priimtiną įsiskolinimo ribą,

- kredito teikimas siekiant apiplėšti klientus, kaip kad yra lupikavimo, tipiškos nusikalstamų organizacijų veiklos, atveju.

1.2 Gali būti įvairios neteisėto kredito formos:

- „niekur neužfiksuotas“ pinigų ar kitokio turto suteikimas avansu siekiant kuo labiau išnaudoti asmens kredito grąžinimo galimybes ir numatant kuo ilgesnę minėto avanso trukmę;

- neteisėti finansavimo būdai, kai skolintojas gauna pelną nesilaikydamas etikos kodekso, taikydamas apgaulingas nuostatas arba neskaidrias sąlygas ar darydamas spaudimą dėl būtinų garantijų;

- skolinimas, turintis visus piktnaudžiavimo vykdant „paralelinio“ banko veiklą požymius;

- akivaizdžiai lupikiškas skolinimas, vykdomas įvairiais nusikalstamais būdais ir tam tikromis aplinkybėmis.

1.3 EESRK mano, kad neteisėto kredito atvejų daugėjimo galimybes lemia tai, kad daug namų ūkių ir vartotojų negali patekti į teisėtą kredito rinką ir būtent todėl, kad dėl jiems neatsakingai suteiktų kreditų jie tapo priklausomi ir itin pažeidžiami.

1.4 EESRK pripažįsta, kad su žemomis namų ūkių pajamomis ir su įvairaus pobūdžio vartojimo skatinimu – viena iš priežasčių, lemiančių vartotojų ir namų ūkių pažeidžiamumą, verčiantį juos pasinaudoti nelegalaus skolinimo paslaugomis ar paralelinėmis pinigų rinkomis – susijusios problemos negali būti išspręstos vien tik reguliuojant kredito sektorių.

1.5 Beje, su kreditais susijęs piktnaudžiavimas ir (arba) nelegali veikla dažnai yra baudžiamojo pobūdžio, todėl tokią veiklą reikėtų reguliuoti specialiomis baudžiamosios teisės iniciatyvomis, kurias Europos teisingumo erdvės kontekste vykdytų policijos pajėgos. Visiškas nacionalinių teismo sprendimų dėl turto, gauto iš lupikavimo ar nusikalstamo turto prievartavimo, konfiskavimo vykdymo užtikrinimas visoje ES galėtų tapti reikšmingu indėliu kovojant su tokiais reiškiniais10.

1.6 EESRK pažymi, kad šioje srityje nepakanka duomenų apie visų ES teritorinių vienetų padėtį, kurie leistų apibendrinti šį reiškinį Europos mastu ir nustatyti visus jo aspektus, tiek kokybinius, tiek kiekybinius, todėl Komitetas rekomenduoja Komisijai kartu su valstybėmis narėmis išsamiai išnagrinėti tokias situacijas, remiantis palyginamais duomenimis.

1. Pilietinės visuomenės vaidmuo

1.1 Pilietinei visuomenei, visų pirma vartotojų asociacijoms ir labdaros organizacijoms, tenka svarbus vaidmuo nustatant, analizuojant ir stebint su piktnaudžiavimu ir (arba) nelegalia veikla skolinant vartotojams ir namų ūkiams susijusias problemas.

1.2 Todėl EESRK mano, kad suderinus su valdžios institucijomis reikia kurti arba skatinti pilietinės visuomenės tinklus, kuriems būtų pavesta analizuoti ir stebėti su kreditu ir per dideliu įsiskolinimu susijusius socialinės atskirties ir skurdo atvejus ir teikti pagalbą. Tokie tinklai gali atlikti svarbų vaidmenį keičiantis informacija ir gerąja praktika, taip pat ir tuomet, jei taptų suderintos skundų nagrinėjimo sistemos dalimi11.

1.3 EESRK pažymi, kad jau esama gerosios praktikos pavyzdžių šioje srityje, pavyzdžiui, „remiamas socialinis kreditas“ arba Europos finansinės aprėpties tinklas (angl. EFIN), kurie turi būti skatinami ir panaudojami visoje ES.

1.4 EESRK mano, kad vartotojų informavimas ir švietimas, įskaitant jau bendrojo lavinimo mokymo programas ir pedagoginius metodus, yra ta sritis, kurioje valstybės narės ir pilietinė visuomenė gali ypač daug nuveikti12. Ši veikla yra svarbi siekiant Europos lygiu ugdyti finansinį raštingumą visoje Sąjungoje.

1.5 EESRK laikosi nuomonės, kad svarbu skatinti ir plėtoti tokią veiklą, tačiau pabrėžia, kad už informacijos apie produktus teikimą yra atsakingi skolintojai, o už švietimą – valdžios institucijos. Be to, EESRK mano, kad pilietinės visuomenės skaidraus ir suprantamo informavimo ir švietimo iniciatyvos veiksmingos bus tik tuomet, jei jos papildys bendrą, visaapimančią reguliavimo sistemą.

1.6 2010 m. sausio 28 d. Briuselyje EESRK surengtame viešajame klausime, kuriame dalyvavo autoritetingi pilietinės visuomenės nacionalinio ir Europos lygių atstovai, buvo pabrėžta, kad piktnaudžiavimą ir (arba) nelegalią veiklą būtina kontroliuoti Europos lygiu, tiek turint omenyje reglamentavimo aspektus ir pagalbą nukentėjusiems asmenims, tiek visų suinteresuotųjų subjektų švietimo, ugdymo ir informavimo politiką.

1.7 Siekiant paskatinti socialinę rinkos ekonomiką kredito srityje, EESRK nuomone, svarbu steigti ir vystyti socialinės ekonomikos įmones, pavyzdžiui, kooperatyvus13. Viešosios valdžios institucijos taip pat yra atsakingos už tai, kad būtų remiamas ir skatinamas tokio pobūdžio įmonių kūrimas ir veikla.

2010 m. balandžio 28 d., Briuselis