NEST / Aktualijos / 2010 10 19 "Kad piliečiai galėtų dalyvauti savo valstybės valdyme"

2010 10 19 "Kad piliečiai galėtų dalyvauti savo valstybės valdyme"

Apie dalyvaujančios demokratijos institutą

 

2010 10 13

 

Alvita Armanavičienė

 

Nacionalinės ekonominės-socialinės tarybos prezidentė

 

Vis gilėjančios problemos mūsų valstybėje, įtikino mus, kad kuo greičiau reikia keisti valstybės valdymo sistemą.

 

Jau 20 metų deklaruojama, kad neva gyvename demokratinėje, teisinėje valstybėje. Deja, teisine sistema nebepasitikime (tai įrodo, jog piliečiai savo valstybėje nebesijaučia saugūs). Demokratine valstybe taip pat ji netapo dėl daugelio požymių. Neturime institucijos, kurioje piliečiai per įvairių interesų organizacijas - verslo, dirbančiųjų, vartotojų, pensininkų, jaunimo, neįgaliųjų ir pan., lygiais pagrindais dalyvautų valstybės valdyme.

 

Labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse tokios institucijos yra ir jos dažniausiai vadinamos Ekonominėmis – socialinėmis tarybomis. Jose dirba, pagal nusistatytas taisykles deleguoti organizuotos pilietinės visuomenės atstovai (panašiai, kaip dirba mūsų Seimas – grupės, komitetai, plenarinės sesijos). Skirtumas tik toks, kad Ekonominių-socialinių tarybų darbo rezultatas - priimtos konsoliduotos visų interesų organizacijų nuomonės įvairiausiais klausimais dėl priimamų teisės aktų arba kitais klausimais, kurie, Ekonominės- socialinės tarybos nuomone, yra aktualūs tautai. Šios nuomonės yra teikiamos Nacionaliniams parlamentams, Vyriausybei, Prezidentūrai, žiniasklaidai bei plačiąjai visuomenei.

 

Tokia institucija yra ir Europos Sąjungoje - tai Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetas (EESRK). Tai viena iš pagrindinių Europos Sąjungos institucijų šalia Europos Parlamento, Europos Komisijos bei Europos Tarybos. Remiantis Europos Komisijos 2005 metų ataskaita, 81% Europos Sąjungos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto Briuselyje oficialios nuomonės turėjo įtakos Europos Sąjungos parengtiems teisės aktams. Šiame komitete dirba 344 nevyriausybinių organizacijų atstovai, 9 iš jų - Lietuvos atstovai. Nuo šių metų spalio mėnesio Vyriausybė delegavo, jos nuomone, svarbiausių organizacijų atstovus – Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos žemės ūkio rūmai, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba ir

 

Lietuvos mokslininkų sąjunga.

 

Lietuvoje šiuo metu turime tik atstovaujančiosios demokratijos instituciją – Seimą, kuriame dirba kas keturi metai išrenkami atstovai, kurie po rinkimų įgyja nepriklausomą (nuo savo rinkėjų) mandatą, t.y. rinkėjai nebegali jų atšaukti ar kitaip kontroliuoti jų darbo. Seimo nariams gresia tik viena galima nuobauda už blogą darbą - per kitus rinkimus rizikuoja būti neperrinktas. Kitos realios kontrolės tautos atstovai neturi. Tai neigiamai atsiliepia priimamų įstatymų kokybei. Nenuostabu, kad Seimo pasitikėjimas tautoje yra ypatingai žemas.

 

Lietuvos Seimas priėmė Europos Sutartį, kurioje keliamas ir dalyvaujamosis demokratijos klausimas, kurį būtina perkelti į teisės aktus. Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų partija savo rinkiminėje programoje buvo įsipareigojusi įkurti Nacionalinę ekonominių ir socialinių reikalų tarybą. 2009 m. Ministro Pirmininko

 

A.Kubiliaus nutarimu buvo sudaryta darbo grupė iš nevyriausybinių organizacijų atstovų. Ji nusprendė, kad Lietuvoje tikslinga įkurti europinio pavyzdžio instituciją (kiekvienoje šalyje šios institucijos turi savo ypatumų). Po šio sprendimo priėmimo buvo sukurta įstatymo projekto rengimo grupė, kuriai vadovavo prof.Zenonas Rudzikas. Grupė parengė Nacionalinės ekonominės ir visuomenės reikalų įstatymo projektą ir pristatė jį Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui dar prieš 2009 metų Kalėdas, tačiau dabar jau 2010 spalio mėnuo, tačiau šio įstatymo projektas neregistruotas.

 

2009 m. Lietuvoje įkurta asociacija – Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba (NEST). Jos steigėjai – Nacionalinė vartotojų konfederacija, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, Profesinė sąjunga „Sandrauga“, Lietuvos kredito unijų asociacija, Profesinė sąjunga „Transporto darbuotojų forumas“, Lietuvos kultūros kongresas ir Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“. Šios organizacijos tikslas – teikti informaciją apie Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitete (Briuselis) priimamas nuomones, siekti, kad ir Lietuvoje atsirastų ir pradėtų dirbti panašaus pobūdžio, t.y. dalyvaujančiosios demokratijos, institucija. Įvairių pilietinių organizacijų, judėjimų lyderiai, intelektualai, Seimo nariai pritaria dalyvaujančiosios institucijos įkūrimui, t.y. organizuotos pilietinės visuomenės tarybai.

 

NEST interneto svetainė – www.tautostaryba.lt.

 

Apie Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto veiklą Briuselyje

 

Skaitydami apie jos veiklą, greičiausiai padarysite išvadą, kad ir Lietuvoje turime siekti kuo greičiau įkurti panašią instituciją. Ji įgalintų ne tik piliečių atstovams per “skėtines” organizacijas dalyvauti savo valstybės valdyme, bet ir stiprintų bei skaidrintų pačias nevyriausybines organizacijas. Lietuvoje, tai labai svarbu, būtų reglamentuotas konsultavimosi su įvairiomis interesų grupėmis mechanizmas, kuris šiuo metu yra labai padrikas ir neskaidrus.

 

Europos Sąjungos sprendimų priemimo procese EESRK tenka ypatinga vieta. Tai patariamoji institucija – tarpininkas tarp vykdomosios valdžios (Europos Komisija) ir įstatymu leidžiamosios valdžios (Europos Parlamentas ir Taryba).

 

 

Bendro sutarimo siekimas

 

 

Komiteto nariai prisideda prie ES politikos formavimo ir sprendimų rengimo. Komitetas

 

atstovauja bendram interesui, teikia nuomones ES institucijoms ir siekia bendro sutarimo tais klausimais, kuriais požiūriai dažnai išsiskiria, o gal net vienas kitam prieštarauja. Šiame procese ir siekiant kompromiso bendraujama su atstovais iš viešojo ir privataus sektorių darbdavių organizacijų, darbuotojų atstovais ir su vartotojais, ūkininkais, aplinkosaugininkais, kovotojais su skurdu ir atskirtimi, jaunimu, šeimomis, vyresnio amžiaus asmenimis, moterimis, žmonėmis su negalia ir kt.

 

Europos Sąjungos Sutartyse reikalaujama konsultuotis su EESRK del pasiūlymų, teikiamų daugelyje ES veiklos sričių. Be to, Komitetas išsako savo poziciją ir tais klausimais, kuriems institucijos skyrė nepakankamai dėmesio arba visiškai jo neskyrė. Tokiais atvejais Komitetas skelbia nuomones savo iniciatyva arba informacinius pranešimus.

 

Daugiau skaidrumo

 

 

Tokia Komiteto patirtis, svarstymai ir derybos, nuomoniu skirtumų supratimas ir pastangos suartinti požiūrius gali lemti geresnį ir patikimesnį Bendrijos sprendimų

 

priemimo procesą, kad jis taptu Europos piliečiams suprantamesnis ir priimtinesnis bei

 

skaidresnis, nes ši ypatybe yra tiesiog gyvybiškai svarbi demokratijai. „Atstovaujamosios

 

demokratijos“ sąvoka papildoma „dalyvaujamosios demokratijos“ sąvoka: esant tokiai

 

santvarkai Europos Sąjungos ekonomines, socialines ir pilietines organizacijos gali iš

 

tikrųjų išreikšti savo nuomonę.

 

Iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Europos Sąjunga, didina Komiteto reikšmę ir Sąjungos institucinėje sąrangoje suteikia jo veiklai didesnės pridetinės vertės.

 

Svarstomi tokie klausimai, kuriuos sprendžiant turi dalyvauti visi piliečiai ir visų pirma

 

tie, kurie geriausiai susipažinę su ekonomine ir socialine savo šalies padėtimi ir yra

 

Europos visuomenes varomoji jėga.

 

Bendradarbiavimo susitarimas su Europos Komisija

 

 

Siekiant pagerinti ES institucijų tarpusavio ryšius, 2005 m. lapkričio men. Europos Komisija ir EESRK pasiraše bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo nustatytos pagrindinės sritys, kuriose Komiteto patirtis ir jo indelis į ES priemones būtų itin naudingas. Tarp

 

šiu sričių paminetina Lisabonos strategija, tvarusis vystymasis, struktūriniai pokyčiai,

 

Europos teises aktų poveikio analizė ir ES išorės santykiai ir t.t.

 

 

Bendradarbiavimas su analogiškomis

 

valstybiu nariu institucijomis

 

 

Komitetas palaiko nuolatinius ryšius su ES valstybių narių ekonomikos ir socialinių

 

reikalų tarybomis stengdamasis stiprinti visų organizuotos pilietinės visuomenės

 

atstovų strukturuotą dialogą.

 

EESRK ir analogiškos valstybių narių institucijos sutaria del to, kad ekonominė ir

 

socialinė politika, turinti tiesioginės įtakos žmonių gyvenimui, reikalauja glaudesnio valstybių narių ir Europos patariamųjų organizacijų bendradarbiavimo.

 

Tuo tikslu, reguliariai vyksta ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jų dar nėra. Visos kitos ES šalys jas turi, tame tarpe ir Bulgarija, kuri prieš stodama į ES įsteigė Nacionalinę ekonominę – socialinę tarybą) ir EESRK pirmininkų ir generalinių sekretorių susitikimai, kuriuos pakaitomis rengia nacionalinės tarybos. Šiuose posėdžiuose svarstomi pagrindiniai ES politinės darbotvarkės klausimai.

 

EESRK remia organizacijų, socialinių partnerių, kitų pilietinės visuomenės organizacijų ir vyriausybių pastangas steigti ekonomikos ir socialinių reikalų tarybas.

 

EESRK priklauso Tarptautinės ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių

 

institucijų asociacijai (AICESIS), kuri įsteigta 1999 m. ir kurios veikloje dalyvauja beveik 50 pasaulio šalių narių. Vykstant globalizacijai, asociacija siekia didinti

 

organizuotos pilietinės visuomės įtaką.

Tags

Mon Tue Wed Thu Fri Sat Sun
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30