NEST / Aktualijos / Kviečiame tapti Nacionalinės ekonominės ir socialinės tarybos nariais

Kviečiame tapti Nacionalinės ekonominės ir socialinės tarybos nariais

Kodėl nepriklausomų ir kodėl būtina vienytis?

Į šį klausimą atsakymą galima rasti Lietuvos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, kurio 5 str. 2 dalis nustato, kad <Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė>. Šio įstatymo 6 str. 2 dalis nustato, kad < Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba veikia vadovaudamasi savivaldybės tarybos patvirtintais savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatais>. „Nevyriausybinių organizacijų tarybą sudaro <...> devyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir dešimt nevyriausybinių organizacijų atstovų> (5 str. 2 d.), <Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė> (6 str. 3 d.),< Personalinę Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras...> (5 str. 3 d.), <Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba sudaroma taip, kad ne daugiau kaip 1/2 tarybos narių būtų savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip 1/2 tarybos narių būtų nevyriausybinių organizacijų,...>( 6 str.3 d.)

Kaip matyti, Įstatymas nesuteikia nevyriausybinėms organizacijoms jokio savarankiškumo. Joms atstovaujantys organai (tiek šalies, tiek regionų tarybos) negali priimti savarankiškų sprendimų, kadangi pusė šių tarybos narių sudaro valdžios atstovai, kita pusė ( ½ ) tarybos narių, kurią sudaro NVO atstovai, negali priimti jokių savarankiškų sprendimų be valdžios sutikimo.

Tuo tarpu 2007 m. spalio 10 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas paskelbė rekomendacijos (CM/Rec (2007) 14) dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje (Rekomendacijos) nurodo, jog <...valstybinės valdžios organai neturi vadovauti NVO>, <...valdžios institucijos turi vengti mėginti paversti NVO kontroliuojamomis įstaigomis...> (28 str.). NVO <...nepriklausomumas siejamas ne tik su teise įsteigti šią organizaciją ir pasirinkti jos tikslus, bet ir teise ją valdyti bei laisve nustatyti NVO veiklos kryptis. NVO turi turėti galimybę laisvai dirbti ir siekti savo tikslų> (11 str.).

Minėtas Rekomendacijas galite rasti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje (https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/10286_rekomendacijos_nvo.pdf )

Rekomendacijų (CM/Rec (2007) 14) Aiškinamajame memorandume (The accompanying Explanatory Memorandum), jis oficialiai neskelbiamas tačiau galite rasti tinklalapyje (https://www.pozicija.org/wp-content/uploads/2016/09/Rekomendacijos-del-NVO-aisk-memorandumas.pdf), (pabrėžiama, kad valdžios institucijoms neleidžiama NVO valdyti ar paversti jas savo agentūromis (6 par. 28 str.).

Iš to, kas aukščiau nurodyta, matyti, kad galiojantis Lietuvos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas prieštarauja minėtoms Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijoms ir šių rekomendacijų Aiškinamajam memorandumui.

Pažymėtina, kad Lietuvoje įregistruota apie 16 tūkst. visuomeninių organizacijų. Tačiau sprendimus dėl jų ateities priima siaura grupė žmonių - nedemokratišku būdu sudarytų šalies ir regionų nevyriausybinių organizacijų tarybų atstovai. Netgi NVO atstovų atranka į šias tarybas vykdoma nedemokratiškai, pasitelkiant minėtų nedemokratiškai sudarytų tarybų priimamų teisės aktų pagalba.

Analogiškai ir NVO finansavimui skirtų lėšų skirstymą kontroliuoja valdžios institucijų proteguojamas neoliberaliasias vertybes propaguojančių NVO grupė, kurią sudaro NVO nacionalinė koalicija. Ši savo esme esanti valdžios agentūra vykdo valdžios patariamąsias funkcijas, todėl jos priimamų sprendimų pagrindu yra rengiami projektai Lietuvos NVO veiklai finansuoti. Būtent dėl šios priežasties Lietuvoje nėra skatinama NVO veikla, stiprinanti Lietuvos suverenitetą, lietuvių kalbą, kultūrą, patriotinį auklėjimą, šeimą, veikla, kuri neskatina mažinanti ekonominę - socialinę gyventojų atskirtį ir kt. Per selektyvų NVO veiklos finansavimą ir NVO plėtros kontrolę valstybės valdžios institucijos neleidžia atsirasti stipresniems pilietiniams judėjimas, kurie pajėgtų atstovauti visuomenei ir iš esmės galėtų ginti konstitucines žmogaus teises. Iš to auga žmonių nusivylimas savo valstybe - maži atlyginimai, savivaldos nebuvimas, negalėjimas dalyvauti ir įtakoti svarbesnių valdžios sprendimų priėmimą, sukuria nevilties perspektyvą ir skatina masinę gyventojų emigraciją.

Vedama tikslo pakeisti Lietuvos visuomeninį gyvenimą visuomenininkų iniciatyvinė grupė, atstovaujanti Lietuvos vartotojų, žmogaus teisių ir kitoms ekonominių bei socialinių teisių organizacijoms 2019 m. gruodžio 10 d. bendru susitarimu nusprendė jungtis į Lietuvos nepriklausomų visuomeninių organizacijų tinklą.

Vienijimosi principai:

  1. Jungtinės veiklos sutartimi siekiama plėtoti sutartyje išvardintų organizacijų partnerystę, tačiau ja nesiekiama pelno ir nesukuriamas juridinis asmuo.
  2. Jungtinės veiklos sutartis reglamentuoja partnerystę tarp organizacijų veikiančių ekonominių, socialinių ir pilietinių teisių bei interesų srityje.
  3. Kiekvienas sutarties dalyvis išlaiko savo juridinį savarankiškumą.
  4. Sutartimi siekiama visuomeninių organizacijų bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybių institucijomis lygios partnerystės sąlygomis.
  5. Sutartimi šalys ketina užtikrinti bendrą veiklą ir jos koordinavimą, tam tikslui skirdamos koordinatorių, kuris eitų pareigas rotacijos tvarka (kiekviena nacionalinio lygmens visuomeninė organizacija turės teisę ir pareigą koordinuoti šių organizacijų tinklą).
  6. Vykdydamos bendrą jungtinės veiklos sutartį šalys viena kitos atžvilgiu turės teises ir pareigas, atsakys už priimamus sprendimus tiek, kiek dalyvaus jų priėmime. Taigi, šalys neatsako į kitų šalių įsipareigojimų vykdymą, jeigu sprendimo priėmime nedalyvavo.

Siekiama dalyvauti:

  • formuojant piliečių ekonominę - socialinę viešąją politiką ir pilietinių teisių gynimą įsitraukiant į sprendimų priėmimą;
  • valstybės įstatymų leidyboje, taip pat rengiant ir priimant visuomenei svarbius teisės aktus;
  • atstovauti nevyriausybinio sektoriaus interesams valstybinėse, savivaldos ir ES institucijose;
  • deleguoti kompetentingus atstovus į Lietuvos ir ES institucijų įsteigtas tarybas, komisijas, komitetus ir kitus valdymo darinius;

Artimiausi tikslai:

  • Išsireikalauti iš valdžios institucijų proporcingą vietų skaičių veikiančioje Lietuvos nevyriausybinių organizacijų taryboje bei regionų tarybose.
  • Dalyvaudami minėtų tarybų veikloje, siekti iš esmės pakeisti Lietuvos Nevyriausybinių organizacijų įstatymą, kad šis atitiktų Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje (CM/Rec (2007) 14).
  • Siekti, kad valstybės lėšos, skirtos nevyriausybiniam sektoriui, būtų skirstomos vadovaujantis ne ideologinėmis nuostatomis, o proporcinga dalis jos tektų ir toms visuomeninėms organizacijoms, kurios užsiima ekonominių interesų gynimu, kultūros, sveikatos ir šeimos stiprinimu bei vaikų auklėjimu, patriotizmo ugdymu, krašto apsauga ir kt.

Šiuo kvietimu išdėstome tik pagrindinius susivienijimo principus, kuriuos plėtosime ir tobulinsime atsižvelgdami į Jūsų pasiūlymus.

Komentarai

Log in or create a user account to comment.

Tags

Mon Tue Wed Thu Fri Sat Sun
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30