PILIETINĖS VISUOMENĖS SĄJUNGOS (PVS) RINKIMŲ Į LR SEIMĄ 2020 METAIS

PROGRAMA

                                                          Mes, Pilietinės visuomenės sąjungos (toliau tekste – PVS) nariai, laikome savo valstybę Tautos savisaugos ir savivaldos viešąja organizacine sistema, kurios pirmaeilė paskirtis – universaliųjų Tautos vertybių apsauga. Tokiomis vertybėmis pripažintinos prigimtinės žmogaus teisės ir Tautos tvarumas bei pažanga.

 Svarbiausiam PVS siekiui priskirdami racionalumu ir teisingumu grindžiamą  Lietuvos valstybingumo kultūrą, planuojamas savo politinės veiklos priemones pirmiausia ir turime skirti prigimtinėms žmogaus teisėms (teisei į laisvę ir teisei į saugumą) įtvirtinti, pilietinės visuomenės darniam bendrabūviui ugdyti ir teisinės valstybės principams įgyventi. Užmarštin stumiant nesaugumo jausmą, būtina galvoti ne tik apie fizinį žmogaus saugumą (gyvybės, sveikatos apsaugą), bet ir apie jo socialinio saugumo garantijas (orios gyvensenos sąlygas) bei etnokultūrinį saugumą (žmogaus teisės į prigimtinę savastį užtikrinimą). Šiuos uždavinius gali spręsti tik naujo tipo politinė jėga, pasiruošusi konstruktyviai inicijuoti šalies konstitucinius pokyčius.

PVS siekiamas rezultatas – laimingesnis Lietuvos piliečių gyvenimas, laimę suprantant kaip santarvės savijautą laisvės ir lygybės sąlygomis. Santarvė negalima be teisingumo, kuris nesuderinamas su vis įžūliau šalyje įsigalinčiu teisėjų piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Vykdyti teisigumą – tai atlikti pareigą tiesai.

Pastebėtina, kad esama Lietuvos valstybės vadybos sistema, tarnauja ne pilietinei daugumai, o interesų grupėms, pasivadinusioms partijomis ar kitokiais viešuosius išteklius tvarkančiais dariniais, kurios  ignoruoja Tautos universaliųjų  vertybių prioritetą. Nusivylimo jausmas užplūsta, kai po rinkimų taip vadinami rinkiminių kovų laimėtojai net nebando tartis dėl tikslingo ir teisingo bendrų reikalų tvarkymo, o puola dalintis prieigas prie Tautos paveldo ir išteklių, lyg tai būtų viduramžių laikais iš priešo paveržtas  karo grobis. Čia nesigirdi diskusijų apie šalyje esančių specialistų profesinius gebėjimus rezultatyviausiai panaudoti Tautos sukurtas gėrybes ir teisingą jų paskirstymą piliečių gerovei kelti.

Toks politikų elgesys neliudija, kad susibūrė Tautos išrinkti jos interesų atstovai, o, atrodo, jog gaujon sugužėjo įžūliausi ir godžiausi krašto individai , kuriems svarbiausia pasirūpinti  savo savo asmenine gerove, o ne pilietine dauguma. Kadangi tai periodiškai kartojasi jau trečią dešimtmetį, o žmogiškasis faktorius situaciją keičia labai nežymiai (ir nebūtinai gerąja kryptimi), tenka pripažinti, jog vien naujais parlamento rinkimais negalima išspręsti sisteminių Lietuvos valstybingumo ydų, kol valstybėje nebus padaryta konstitucinė reforma. Tai patvirtina lėtas, palyginus su kaimyninėmis Europos Sąjungos šalimis, mūsų valstybės progresas. Vienas didžiausių emigracijos  mastų, viena ryškiausių turtinių atskirčių, vienas didžiausių santykinio skurdo rodiklių, nepatenkinamai kintantis korupcijos indeksas ir žymi dalis kitų šalies gyvenimo sričių neteikia pasitikėjimo ateities vizijos neturinčia valstybe.

Priežastinių ryšių viešajame sektoriuje analizė perša visą eilę išvadų: a)funkcinėje – struktūrinėje šalies  savivaldos sistemoje trūksta tiesioginės demokratijos elementų, b)Tauta kaip suverenas neturi svarbiausio suvereno sverto – Konstitucijoje įtvirtintų nuosavybės teisių į istorinį protėvių palikimą (gamtinį ir civilizacinį paveldą) bei viešuosius išteklius, c)nesilaikoma valstybės sisteminių sektorių galių pusiausvyros, d)valstybiniame sektoriuje ignoruojamas pareigūnų teisių ir pareigų balanso principas.

            Detaliau aptariant valstybėje pribrendusių pokyčių poreikį,  toliau pateikiame keletą pirmaeilės svarbos uždavinių. Sistemiškai apjunktą platesnį valstybingumo kultūros pokyčių paketą pateikiame naujos LR Konstitucijos projekte (žiūrėti: www.teisesvaldžia.lt), kurį papildyti ir patobulinti kviečiame kiekvieną, turintį valstybės ateities viziją.

                                                                                                                                                                                                               1.Pertvarkant tautos atstovybės formavimo principus, atsisakyti netiesioginių ir nelygiateisiais pagrindais vykdomų LR Seimo narių  rinkimų.

2.Siekiant netęsti stagnacinio konformizmo ir plėsti pasaulėjautos įvairiapusiškumą teisėkūroje, atstovavimą tautai įgyvendinti ribojamomis kadencijomis (ne daugiau kaip dvi Seimo nario kadencijos  iš eilės);  siekiant išeliminuoti beprasmiškas rietenas Seime, atsisakius apkaltos procedūrų, suteikti rinkėjams  realią galimybę atšaukti piliečių lūkesčių nepateisinantį parlamentarą, nesibaigus jo kadencijai.

3.Reikšmingiausių valstybės pareigūnų (prezidento, Seimo narių, ministrų) pareiginę algą susieti su vidutiniu šalyje darbo užmokesčiu.

4.Atsisakyti teisių ir funkcijų sudvejinimo viešajame sektoriuje (ministru patvirtintas parlamentaras netenka Seimo nario mandato).

5.Visiems svarbiausių valstybės pareigūnų ir institucijų (parlamentas, prezidentas, vyriausybė, teismai) priimtiems aktams,kilus abejonėms dėl akto atitikties Konstitucijai, taikyti tam aktui konstitucingumo kontrolę.

6.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ratifikuotų Jungtinių Tautų aktų nuostatomis, teisėjo nepriklausomumo teisę pakeisti nepriklausomumo pareiga, konstituciškai įtvirtinant teisėjo nepaveikiamumo principą.

7.Konstitucijos priėmimo ir keitimo teisę patikėti tik absoliučiam suverenui – Tautai.

                             PVS rinkimų programa patvirtinta sąjungos suvažiavime