Pasaulio ekonomikos krizė Lietuvai turi itin skaudžių pasekmių. Vartotojų ir investuotojų pasitikėjimui stabilizuoti reikia imtis papildomų skubių ir tikslingų veiksmų. Būtina dėmesį vėl sutelkti į ilgalaikius tikslus ir vertybes.

Kyla pavojus, kad skirtumai Lietuvoje didės. Reikia „nauju socialiniu paktu“ aiškiai parodyti piliečiams, ypač labiausiai pažeidžiamiems, kad politiniai veikėjai jų nepaliko likimo valiai.

1. Kad ekonomika dabartinį nuosmukį įveiktų sustiprėjusi, reikia daugiau investuoti į inovacijas, infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir švietimą. Privaloma pirmenybę teikti energiją taupantiems ir aplinką tausojantiems projektams, siekiant paspartinti perėjimą prie mažai anglies dioksido išmetančios, „žaliosios“ ekonomikos. Teikiant paramą verslo sektoriui reikia užtikrinti įmonėms, ypač MVĮ, paprastesnes sąlygas finansavimui gauti, tačiau tokią paramą galima teikti tik su sąlyga, kad veikia tinkamos įmonės valdymo struktūros.
2. Mokesčių bazė turės būti praplėsta, ypač naikinant „mokesčių rojus“, baigiant mokesčių konkurenciją ir imantis priemonių, skirtų kovoti su mokesčių mokėjimo vengimu ir sukčiavimu. Reikia pareikalauti, kad savo indėlį įneštų tie, kurie pasinaudojo tinkamo finansų rinkų reguliavimo stoka.
3. Darbo rinkos politika turi skatinti sumanų ekonomikos restruktūrizavimą. Reikia stengtis, kad visi ūkio subjektai darbuotojus išsaugotų ir mokytų, o ne atleistų. Paramą bedarbiams reikėtų susieti su naujų įgūdžių įgijimu ir kvalifikacijos kėlimu. Ekonomikos nuosmukio sąlygomis jaunimo įtraukimas į darbo rinką turėtų būti pats svarbiausias prioritetas.
4. Būtina rasti specialius sprendimus, skirtus mažas pajamams gaunantiems žmonėms. Šioje srityje vartojimą paskatinti galėtų tam tikros tikslinės, tiesioginės išmokos, pvz., laikinai padidintos išmokos bedarbiams ir ypatingos paskirties, visuotinius interesus tenkinančios išmokos, kaip antai stipendijos ir klimato apsaugos čekiai, kurie galėtų būti naudojami perkant saulės energijos įrangą ar nuolatinius viešojo transporto bilietus.
5. Socialiniai partneriai, derėdamiesi dėl kolektyvinių sutarčių, privalo laikytis vidutinės trukmės strategijos, pagal kurią darbo užmokesčio didinimas būtų susietas su gamybos apimčių augimu. Krizei įveikti ir paprastų piliečių patiriamoms ekonominėms bei socialinėms pasekmėms sušvelninti reikia aktyvesnio socialinio dialogo..
6. Europos Sąjunga privalo parodyti solidarumą Europos šalims, turinčioms mokėjimų balanso problemų, ypač naujosioms Europos Sąjungos valstybėms narėms.
7. Reikia pasaulio mastu suderintais veiksmais tvariai reorganizuoti finansų rinkas, remiantis pritaikytomis paskatų struktūromis, kad būtų sudarytos sąlygos kurti patikimus finansinius produktus, kurie paremtų realiąją ekonomiką.